Volofai

Pagrindinis straipsnis – Džolofas.

Sererai yra giminingi kitoms Atlanto grupės tautoms, tokioms, kaip sererai ir fulbiai. VIII a. Senegalo upės vidurupyje išaugus Tekrūro valstybei (VIII–XIII a.), volofų protėviai gyveno į vakarus nuo jos, vandenyno pakrantėse. Tekrūro kultūra veikė šias gentis, kurių tarpe prasidėjo konsolidacija. Ją dar labiau paspartino religiniai karai Tekrūre, kurie skatino gyventojus (ypač sererus) migruoti į volofų gyvenamas sritis. Sererai darė didelę kultūrinę įtaką: jų vadai kūrė pirmąsias smulkias valstybėles (lamanatus) ir konsolidavo valdžią. Greičiausiai pirmieji valdovai, siekę volofų žemių suvienijimo irgi buvo sererai.

XIII a. volofai sukūrė didelę Džolofo valstybę, kuri netrukus atiteko Malio imperijai, ir buvo valdoma kaip atskira provincija. Apie 1360 m. Džolofas išsivadavo. Tai nebuvo vieninga valstybė, o greičiau 6 atskirų volofų ir sererų valstybių konfederacija.

1890 m. Džolofą užkariavo Prancūzija, kuri įjungė volofus į savo koloniją. Nepriklausomame Senegale volofai sudaro didžiausią dalį (40 proc.) gyventojų. Jų kultūra ir kalba palaipsniui įsigali visame Senegale.

Volofų kultūra buvo ilgai veikiama islamo, ir beveik visi volofai yra musulmonai. Dvasiniai lyderiai (marabutai) turi daug galių volofų tarpe. Volofų kalba nuo seno buvo užrašoma arabų rašto modifikuota forma, kuri žinoma kaip wolofal. Šiuo metu kalbai pritaikyta lotyniška abėcėlė.