Palermas

Pirmieji vietovės gyventojai matabėjai gyvenvietes dabartinio Palermo teritorijoje vadino Sis. VIII a. pr. m. e. finikiečių prekybininkai dėl uostui ypač patogios vietovės įkūrė miestą, pavadinimu Mabbonath. Graikai jį vadino Panormus („visas uostas“). Pažymėtina, kad Palermas niekada nepriklausė graikams, nors per visą istoriją jis buvo bene daugiausiai kartų skirtingų kultūrų užkariautas miestas pasaulyje.

Po Pirmojo Pūnų karo (264–241 m. pr. m. e.) visa Sicilija atiteko romėnams. Romos valdymo periodas buvo ramus, provincijos administracija įsikūrė Sirakūzuose ir Palermo vaidmuo politikoje nebuvo labai didelis.

Romos Imperijai pasidalijus, Sicilija atiteko Bizantijai. IX a. ji buvo padalinta į dvi prefektūras, kurių prefektai pradėjo kariauti tarpusavy. Eufimijus, šio karo laimėtojas, vėliau pradėjo puoselėti idėjas apie vieningos Romos Imperijos atkūrimą, tačiau neturėdamas tam armijos, paprašė arabų Aglabidų iš Šiaurinės Afrikos pagalbos. 827 metais jie atvyko į Siciliją, o po savaitės Eufimijus mirė neaiškiomis aplinkybėmis. Po jo mirties arabai atsisakė išvykti, ir pradėjo salos užkariavimą. 905 metais buvo užimtos paskutinės dar Bizantijai priklausiusios vietos. Sicilijos sostinė perkelta į Palermą, ir jis išaugo į labai svarbų kultūrinį ir komercinį centrą, išgarsėjusį visame arabų pasaulyje. Taip pat, arabų valdymo periodas pasižymėjo religine tolerancija, krikščionims ir žydams buvo leista išpažinti savo tikėjimą.

1060 metais pradėję Kryžiaus žygį prieš musulmonų valdomą Sicilijos Emyratą, 1072 metais normanai užgrobė Palermą, o 1091 ir visą salą. Normanų valdymo periodu susimaišiusi krikšioniškoji ir arabų kultūra paliko kelis unikalius architektūrinius paminklus: Palatino Koplyčia, San Giovanni bažnyčią ir kt.

1194 metais Sicilija atiteko Šventajai Romos imperijai. Palermas toliau augo, remiamas imperatoriaus Frydricho II, kuris ir pats čia apsistojo. 1266–1282 sekė Anžiečių dinastijos valdymas, vėliau salą užėmė Aragonas, o 1479–1713 m. ir metų – Ispanijos Karalystė. 1713–1717 ir 1718–1720 m. Palermą valdė Savoja, o 1720–1734 m. – Austrija.

1734 metų unija su Neapolio Burbonais Palermą vėl pavertė eiliniu provincijos miestu, valdančiajai klasei įsikūrus Neapolyje. 1848-ųjų sukilimas trumpam gražino nepriklausomybę, tačiau po 16 savaičių kariuomenė vėl gražino Sicilijoje Burbonų valdžią.

Po Sicilijos prisijungimo prie Italijos Karalystės 1860 m., Palermas vėl tapo regiono sostine, prasidėjo industrijos ir ekonomikos vystymasis, nukentėjęs per Antrąjį Pasaulinį karą ir vėl paspartėjęs 1947 m. Sicilijai tapus autonomine Italijos sritimi su praplėsta savivalda. Tačiau didelė kliūtis miesto vystymuisi buvo ir tebėra labai stipri mafijos įtaka ir nepaprastai aukštas korupcijos lygis.

Kadangi Sicilija yra žymiai mažiau turtinga ir gali pasiūlyti daug mažiau galimybių, nei žemyninė Italija, legalūs imigrantai ir užsieniečiai darbuotojai Palerme yra reti. Tačiau uostas, kaip tarpinė stotis, natūraliai pritraukia daug nelegalių imigrantų, ypač iš Šiaurės ir Vidurio Afrikos.

Šiuo metu Palermas yra sparčiausiai augantis miestas Italijoje, netgi neskaičiuojant imigrantų.

• Miestą atstovauja US Città di Palermo klubas.
• Stadio Renzo Barbera , stadionas.
• Palerme 1990 m. vyko XIV pasaulio futbolo čempionatas.