Kolumbija

Pagrindinis straipsnis – Kolumbijos istorija.

Istorija iki ispanų kolonizacijos: Senovės Peru, Andų Tolimoji šiaurė

Seniausi archeologiniai žmonių gyvenimo Kolumbijoje pėdsakai datuojami ~10000 m. pr. m. e.

Kolumbijos teritorijos vakarinės sritys buvo neatsiejama Andų civilizacijos dalis. Čia koncentravosi šios civilizacijos Tolimosios Šiaurės regionas. Jame iškilo keletas sėslių vietos gyventojų sukurtų kultūrų, iš kurių ypač paminėtina vakarinėje dab. Kolumbijoje dalyje nuo II tūkstm. pr. m. e. II pusės iki pat ispanų invazijos klestėjusi muiskų (ispanakalbių dažniau vadinamų „čibčiais“) civilizacija (anot kai kurių tyrinėtojų, būtent ši ispanų 1542 m. galutinai sunaikinta civilizacija laikytina legendų apie vad. Eldorado šalį kūrėjų įkvėpimo šaltiniu).

Ispanai Kolumbijos Karibų jūros pakrantę pirmąkart ištyrė 1500 m., vadovaujami Rodrigo de Bastidaso. 1502 m. šią pakrantę aplankė ir Kristupas Kolumbas, o 1508 m. regiono užkariavimą pradėjo Vaskas Nunjesas de Balboa, 1513 m. pirmasis iš europiečių išvydęs Kolumbijos Ramiojo vandenyno pakrantę.

Pirmasis europiečių miestas dab. Kolumbijoje (?) – Santa María la Antigua del Darién (galbūt, dab. Čioko departamento teritorijoje) – buvo įkurtas 1525 m. (pasak dalies tyrinėtojų, šis neilgai gyvavęs miestas buvo įkurtas ne dab. Čioko departamente, o dab. Panamos pietryčių dalyje).

Kolumbijoje gyvenę muiskai ir karibai ispanų buvo beveik išnaikinti jau XVI a.; tame pačiame šimtmetyje į jų žemes iš Afrikos imta gabenti juodaodžius vergus. XVIII a. prasidėjo vietos kreolų sukilimai prieš ispanų valdžią; pagaliau 1819–1821 m. Simono Bolivaro ir Fransisko de Paulos Santandero vadovaujamiems sukilėliams pavyko išvaduoti iš ispanų valdžios visą Naujosios Granados vicekaralystę ir jos vietoje įkurti konfederacinę (Didžiosios) Kolumbijos Respubliką. Tačiau jau 1830 m. nuo jos atsiskyrė Venesuela ir Ekvadoras, o 1903 m. tuometinės Kolumbijos šiaurės vakarų dalis virto nepriklausoma Panamos valstybe.

XX a. šalyje įsivešėjo korupcija, ėmė veikti kairiosios politinės orientacijos partizanų grupės, nemaža kolumbiečių visuomenės dalis tapo visiškai priklausoma nuo vietos narkomafijos. Padėtis pradėjo gerėti tik XX a. pab., vyriausybei ėmus griežčiau kovoti su mafija bei narkotinių kultūrų auginimu; tuo pat metu pradėjo sparčiau augti ir šalies ekonomika.

Pagrindinis straipsnis – Kolumbijos politinė sistema.

Kolumbija yra demokratinė unitarinė daugiapartinė prezidentinė respublika. 1991 m. priimta konstitucija numato tokį valdžių pasidalinimą:

• Vykdomoji valdžia. Ją atstovauja prezidentas ir vyriausybė. Iki šiol prezidentas buvo renkamas kartu su viceprezidentu visuotiniuose rinkimuose, vienkartinei 4 metų kadencijai. Prezidentas yra vyriausybės ir šalies vadovas. Pagal 2005 m. pataisas, prezidentas gali eiti pareigas 2 kadencijas. Tačiau departamentų gubernatoriai ir miestų merai renkami tik vienai 3 metų kadencijai.
• Įstatymų leidžiamoji valdžia. Kolumbija turi dviejų rūmų parlamentą, kurį sudaro Kongresas (Congreso), susidedantis iš 166 narių, ir Senatas, susidedantis iš 102 narių. Abiejų rūmų nariai renkami visuotiniuose rinkimuose 4 metų kadencijai. Taip pat renkami departamentų deputatai ir miestų tarybos.
• Teisinė valdžia. Ši sistema šiuo metu yra pereinamajame periode. Aukščiausiojo Teismo teisėjai skiriami ir tvirtinami prezidento bei Kongreso.

Pagrindinis straipsnis – Kolumbijos departamentai.

Kolumbija suskirstyta į 32 departamentus (departamento) ir sostinės apygardą* (distrito capital). Departamentai suskirstyti į savivaldybes.

Departamentų sąrašas (skliaustuose pateiktas administracinis centras):

Pagrindinis straipsnis – Kolumbijos geografija.

Kolumbija išsidėsčiusi Pietų Amerikos šiaurėje, vadinamojoje Karibų Pietų Amerikoje. Turi jūrų sienas su Jamaika, Kosta Rika ir Gvatemala, bei sausumos sienas su Panama, Venesuela, Brazilija, Ekvadoru ir Peru. Kolumbija – vienintelė Pietų Amerikos šalis, besiribojanti ir su Atlanto ir su Ramiuoju vandenynais.

Kolumbijos sausumos plotas – 1,139 mln. km². Tai ketvirta pagal dydį žemyno šalis, nusileidžianti tik Brazilijai, Argentinai ir Peru, bei 7 Amerikų žemyne. Kolumbijai priklauso trys salos Karibų jūroje (San Andresas, Providensija ir Santa Katalina), sudarančios San Andreso ir Providensijos departamentą.

Sausuma dalijama į 4 geografinius regionus: Andų kalnus (sudaro 3 kalnagūbrių grandinės, atskirtos slėnių), Karibų jūros pakrantės žemumas, Ramiojo vandenyno žemumas ir Rytų Kolumbijos selvą.

Dėl didelio aukščių skirtumo pastebima didelė temperatūrų įvairovė, nors metų bėgyje ji beveik nesikeičia. Žemiau 900 m būdingas karštas, 900–1980 m aukštyje – vidutinis, apie 2000–3000 m – šaltas klimatas. Nors didžiojoje šalies dalyje kritulių netrūksta, tačiau jų kiekis skirtingose vietose labai priklauso nuo reljefo. Drėgniausias regionas – Ramiojo vandenyno pakrantė (ties Ljoro – 13 300 mm per metus).

Andų kalnai nusidriekę iš pietvakarių į šiaurės rytus ir atskirti Kolumbijos Masyvo, kurį sudaro 3 kalnagūbriai (Rytų, Centrinis, Vakarų), atskirti giliais ir ilgais Kaukos ir Magdalenos upių slėniais. Tačiau aukščiausia Kolumbijos vieta yra ne Anduose, o Karibų plynaukštės Siera Nevada de Santa Marta masyve – Kristobal Kolono k. ir Simono Bolivaro k. (5775 m).

Rytinę Kolumbijos dalį (daugiau nei pusė šalies teritorijos) užima savanos ir selvos, kertamos Orinoko ir Amazonės baseino upių. Šiaurinė dalis (Orinoko baseinas) vadinama Llanos – jai būdinga savanų augalija. Pietinė dalis (Amazonės baseinas) vadinama Amazonía, padengta tropiniais miškais. Jūrų pakratėse iškilusios plynaukštės.

Pagrindinis straipsnis – Kolumbijos ekonomika.

Po išgyvento pastovaus ekonomikos augimo (1970–1998 m. periodo BVP augimo vidurkis – 4 %), 1999 m. šalis kentė recesiją (pirmą kartą po 1929 m. BVP visus metus buvo neigiamas). Kolumbija kenčia nuo silpnos vietinės ir užsienio paklausos, biudžeto deficito, ginkluotų vidaus kovų. 2019 m. Kolumbijos BVP buvo 787,5 mlrd. JAV dolerių. 2004–2005 m. infliacija siekė 6 %, 2006 m. – nukrito iki 5 %. Svarbiausios eksporto prekės: pramoniniai gaminiai (41,32 %), nafta (28,28 %), anglis (13,17 %), kokainas (9,74 %; nelegaliai), kava (6,25 %).

Šalyje didelis nedarbas ir korupcija. Valdant prezidentui Uribei imtasi ekonominių reformų, kurios padino BVP augimą ir 2003 m. Kolumbijoje buvo sparčiausias BVP augimas visoje Lotynų Amerikoje.

Pagrindinis straipsnis – Kolumbijos demografija.

Turėdama virš 41 mln. gyventojų, Kolumbija yra trečia pagal gyventojų gausą Lotynų Amerikos šalis, nusileidžianti tik Brazilijai ir Meksikai. Kolumbija taip pat užima 3 vietą pagal juodaodžių kiekį Vakarų pusrutulyje, nusileisdama tik JAV ir Brazilijai. XX a. vyko labai sparti urbanizacija, tačiau šiuo metu jos mastai sumažėjo. 1938 m. miestuose gyveno 31 % gyventojų, 1951 m. – 57 %, 1990 m. – 70 %, šiuo metu – 77 %. 30 miestų turi daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Devyniuose rytinuose departamentuose, užimančiuose 54 % Kolumbijos ploto, gyvena tik 3 % šalies gyventojų, o gyventojų tankumas neviršyja 1 žm./km².

Istoriškai šalyje apsigyveno 3 pagrindinių rasių atstovai: indėnai, europiečiai ir afrikiečiai. Dauguma indėnų laikui bėgant virto metisais, tačiau apie 700 tūkst. likusių grynų indėnų atstovauja net 85 tautoms ir gentims. Dauguma imigrantų iš Europos – ispanai (kolonizacijos metu), tačiau atvyko ir nemažai italų, vokiečių, prancūzų, šveicarų, šiek tiek belgų, lietuvių, olandų, anglų, kroatų (pasaulinių karų metu). Pavyzdžiui, buvęs Bogotos meras Antanas Mockus, kilęs iš Lietuvos. XVI–XIX a. iš Afrikos darbams buvo gabenami vergai, kurie apsigyveno daugiausia pakrantėse. Taip pat Kolumbijoje gyvena šiek tiek imigrantų iš Azijos (arabų, kinų, japonų).

2006 m. Kolumbijoje gyveno 3 mln. gyventojų, neturinčių pastovios gyvenamosios vietos. Tai antra šalis pasaulyje (po Sudano) pagal šį rodiklį.

87 % Kolumbijos gyventojų praktikuoja Romos katalikybę. Likę 9 % daugiausia protestantai, mormonai, judėjai ir musulmonai. 3 % gyventojų save laiko netikinčiais, o apie 1 % gyventojų išpažįsta vietinius tikėjimus.

Susiję straipsniai: Lietuviai Kolumbijoje, Kolumbijos miestų sąrašas

Pagrindinis straipsnis – Kolumbijos kultūra.

Kolumbijos kultūra – tai metisiška kultūra, su ryškia indėniška ir europietiška įtaka. Labai aiškiai dominuoja viena religija – net apie 90 % Kolumbijos gyventojų yra katalikai. Kolumbijos kultūra iš esmės niekuo neišsiskiria iš kitų Lotynų Amerikos šalių. Kadangi šalies paviršius labai kalnuotas ir ilgą laiką susisiekti tarp skirtingų regionų buvo sunku, todėl susiformavo subkultūros, turinčios kalbinių ir kitų nedidelių skirtumų:

• Paisas – gyvenantys Antiokijoje (Kaukos slėnyje).
• Santandereanos – gyvena šiaurės rytuose.
• Opitas – gyvena Tolimoje.
• Vallecaucana – afrokaribietiška kultūra iš Kalio apylinkių.
• Costeños – gyvena Karibų jūros pakrantėje (iš čia kilo daug garsių Kolumbijos dainininkų ir rašytojų)
• Pastusos – pusiau indėniška kultūra iš Ekvadoro pasienio.
• Llaneros – daugiausia indėnai, gyvenantys rytų lygumose.
• Bogotanos – Bogotos gyventojai

Garsiausias ne tik Kolumbijos, bet ir vienas garsiausių visos Lotynų Amerikos rašytojų, Nobelio literatūros premijos laureatas – Gabriel García Márquez, išgarėjęs savo kūriniu Cien años de soledad („Šimtas metų vienatvės“).

Kolumbijos muzikoje be įprastų Lotynų Amerikos bruožų, labai ryški afrokaribietiška įtaka. Šalies nacionaliniu šokiu laikoma kumbija (cumbia). XX a. Kolumbijoje buvo populiari bambuco, vallenato, porro muzika. Išplitus valsui susiformavo vietinis variantas pasillo. Šiuo metu populiariausia yra latina pop ir salsa muzika. Paplitęs regis. Šalį garsina tokie atlikėjai kaip Shakira, Juanes, Rafael Orozco, Charlie Zaa, Joe Arroyo, Boogaloo, Carlos Vives.

Pagrindinis valgymo laikas Kolumbijoje – almuerzo (pietūs), valgomi apie 13–14 val. Sudaro 3 patiekalai: sriuba, pagrindinis patiekalas ir desertas bei gėrimai. Kolumbijos virtuvėje naudojama daug vaisių, nežinomų kitose šalyse. Labai skirtingi valgiai valgomi skirtinguose regionuose. Tradicinis Kolumbijos valgis – Bandeja paisa, kurį sudaro ryžiai, pupos, jautiena, dešra, avokadas ir įvairūs kiti priedai. Plačiai gaminama Ajiaco – vištienos sriuba.

• Kolumbijos ryšiai
• Kolumbijos transportas
• Kolumbijos karinės pajėgos
• Kolumbijos tarptautiniai santykiai
• Kolumbijos šventės

• Oficiali valdžios svetainė Archyvuota kopija 2008-08-28 iš Wayback Machine projekto.
• Oficiali prezidento svetainė
• Kolumbijos karinės pajėgos
• Kolumbijos literatūra Archyvuota kopija 2006-10-22 iš Wayback Machine projekto.
• Wikitravel:Colombia
• Kolumbijos žemėlapiai Archyvuota kopija 2004-12-13 iš Wayback Machine projekto.
• Death of Manuel Marulanda Vélez of FARC in „La Patria Grande de Caracas“ (Es-It) Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.