Juozapas Pranciškus Sapiega

Tėvas buvo Gardino Seimo maršalka ir Lietuvos didysis žirgininkas – Pranciškus Steponas Sapiega, motina Anna Krystyna Lubomirska, broliai Jonas Sapiega ir Jurgis Felicijonas Sapiega. 1697 m. pradėjo studijuoti Grace, vėliau studijavo Romoje, Florencijoje ir Venecijoje. Keliavo po Bavariją, Prancūziją, Olandiją, Ispaniją ir Osmanų imperiją. 1701 m. grįžo į Abiejų Tautų respubliką. 1706 m. dalyvavo kovose prieš Stanislovo Leščinskio priešininkus, už tai 1708 m. jam buvo suteiktas generolo majoro laipsnis.

1709 m. atėjus į valdžią karaliui Augustui II prarado turėtą įtaką. Tais pačiais metais susituokė su Kristina Branicki (mirė 1761 m.). Su žmona susilaukė sūnaus Tadeušo ir dukros Teresės, kuri ištekėjo už Jeronimo Florijono Radvilos, o vėliau už Joachimo Karolio Potockio. 1710 m. už norą ir pastangas sutaikyti Sapiegų šeima su naujuoju karaliumi atgavo turėtą įtaką, 1713 m. buvo paskirtas Lietuvos dvaro paiždininkiu. 1717 m. gavo Baltojo erelio ordiną. 1733–1736 m. ir vėl kovojo karaliaus sosto siekusio Stanislovo Leščinskio pusėje. 1736 m. grįžus į valdžią karaliui Augustui II turėjo pripažinti pralaimėjimą. Mirė 1744 m. balandžio 11 d. Pratulino kaime.

• Jerzy Dunin-Borkowski i Mieczysław Dunin-Wąsowicz, Elektorowie królów Władysława IV., Michała Korybuta, Stanisława Leszczyńskiego i spis stronników Augusta III. Lwów 1910, s. 199.
• Sapieha E., Saeed-Kałamajska M. Dom Sapieżyński. cz. 2. – Warszawa: Wydawn. Nauk. PWN, 2008. S. 84.
• Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.
• Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 6. Кн. 1: Пузыны – Усая / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 2001. – 591 с.: іл. ISBN 985-11-0214-8.
• Андрэй Мацук, Сапега Юзаф Францішак // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч / Рэдкал.: Г.П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З.Э. Герасім��віч. – Мн.: БелЭн, 2006. –792 с.: іл. С. 544. ISBN 985-11-0315-2, ISBN 985-11-0378-0 (т. 2)