Gyvybė
Gyvybė – viena svarbiausių biologijos sąvokų, kuria apibūdinama gyvųjų sistemų reiškimosi forma.[1]
Išskiriamos šios gyvosios sistemos savybės: augimas, vystymasis, dauginimasis, medžiagų apykaita, dirglumas, gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos, homeostazė.[1]
Gyvosios sistemomis gali save atkurti, jų pagrindą sudaro vanduo, būdinga anglies junginių apykaita, baltymai ir nukleorūgštys, kurios gali replikuotis. Gebėjimas palikti į save panašias – savybė, kuria pasižymi visos gyvosios sistemos. Genetinė informacija užkoduota nukleorūgščių molekulėse, kurios perduodamos iš kartos į kartą.[1] Šios savybės būdingos Žemės gyvybės formoms. Nėra rasta jokių visuotinai pripažintų nežemiškos gyvybės egzistavimo įrodymų, jos egzistavimas hipotetinis.
Teigiama, kad gyvybė Žemėje galėjo atsirasti iš neorganinių medžiagų, esant tinkamoms fizikinėms ir cheminėms sąlygoms, kad galėtų susidaryti reikalingos organinės medžiagos.[1] Ankstyviausios gyvų organizmų fosilijos datuojamos laikotarpiu prieš 3,5–3,7 mlrd. metų. Esama tyrimų, anot kurių, gyvybė Žemėje atsiradusi dar anksčiau – prieš 4,1 mlrd. metų (plg. Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų).[2]
Daugiau nei 99,9 % kada nors Žemėje egzistavusių rūšių yra išnykusios.[2]
