Antanas Kosakovskis

Lietuvos žymios grafų Kosakovskių giminės atstovas, herbo „Ślepowron“ savininkas. Žemaitijos stalininko ir Kauno sargybinio Dominyko Kosakovskio (1711–1743) ir Marijonos Zabielaitės antrasis sūnus^[1]. Broliai – Vitebsko ir Breslaujos vaivada, Vaitkuškio savininkas Mykolas, Livonijos vyskupas Juozapas ir Lietuvos didysis etmonas Simonas Martynas.

Būdamas žymios Lietuvos bajorų giminė atstovas, Antanas Kosakovskis užėmė eilę valstybinių ir karinių pareigybių. 1759 metais – Kauno sargybinis ir paseniūnis, buvo išrinktas Lietuvos Tribunolo deputatu. 1762 metais – Lietuvos kariuomenės įgulos vėliavininkas. 1765 metais gavo Kauno žemės raštininko pareigybę.

1777 metais Antanas Kosakovskis, mokėdamas kirilicą ir senąją baltarusių kalbą, buvo pakviestas į Varšuvą dalyvauti sudarant LDK Metrikos kopiją. 1780 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą nuo Kauno pavieto. 1783 metais gavo Kauno pakamario pareigybę ir Švento Stanislovo ordiną.

1784 metais su rusų pasiuntinio Magnuso fon Štakelbergo pagalba Antanas Kosakovskis pabandė gauti Minsko kašteliono pareigybę, bet tą pareigybę užėmė Simonas Zabiela. 1786 metais pretendavo į Mstislavlio kaštelionus, tačiau kaštelionu tapo Juozapas Chrapovickis.

1788 metais Antanas Kosakovskis buvo išrinktas pasiuntiniu nuo Kauno pavieto į Ketverių metų seimą (1788–1792). Dalyvavo komisijoje departamento kariams tikrinti, 1789 metais buvo išrinktas seimo teisėju. Vėliau seimo darbe nedalyvavo ir dalyvavo atstovaujant Kauno pavietą Lietuvos Tribunole. 1789 m. rugsėjo 30 d. gavo Livonijos kašteliono pareigybę. 1791 metais tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi. 1792 metais rusų pasiuntinys Jakovas Bulgakovas įnešė Antano Kosakovskio vardą į Lenkijos-Lietuvos pasiuntinių ir senatorių, pasisakiusių prieš naują ATR konstituciją, priimtą 1791 m. gegužės 3 d., sąrašą.

1792 metais Livonijos kaštelionas Antanas Kosakovskis prisijungė prie Targovicos konfederacijos, kur vykdė Lietuvos generalinės konfederacijos patarėjo funkcijas.

1794 metais, Tadeušo Kosciuškos sukilimo metu, Antanas Kosakovskis buvo areštuotas sukilėlių, kuriems vadovavo Romualdas Giedraitis savo šeimos dvare Martyniškyje (prie Jonavos). Buvo apkaltintas valstybės išdavimu ir turėjo stoti prieš teismą, bet asmeniniu Tadeušo Kosciuškos įsakymu buvo išlaisvintas. Du jo broliai buvo sukilėlių pakarti.

1798 m. rugsėjo 25 d. Antanas Kosakovskis mirė savo dvare – Martyniškyje (Lietuva).

Nuo 1763 metų buvo vedęs Eleonorą Straševičiūtę, su kuria turėjo tris dukteris: Aną, Marijoną, Eufraziną ir tris sūnus: Mykolą, Juozapą Antaną ir Simoną^[1]. Jo sūnus Juozapas Antanas Kosakovskis (1771–1842) buvo Prancūzijos armijos generolas ir imperatoriaus Napoleono I Bonaparto adjutantas.

• Krakowski Bernard. Kossakowski Antoni. // Polski Słownik Biograficzny. Tom XIV. Wrocław – W-wa – Kraków, 1968–1969. С. 263

1. ↑ ^{1,0 1,1} Złota księga szlachty polskiéj - Rocznik II. Aut. Teodor Żychliński, pusl 120.