geisti

Lithuanian

From Proto-Balto-Slavic *géistei, *gístei, from Proto-Indo-European *gʰeidʰ-ie-, from *gʰeydʰ- (“to yearn for”). Cognate with Latvian gaidit (“to wait”),Old Prussian gẽide (“id”), Proto-Slavic *žьdàti (“to wait, expect”).^[1]^[2]^[3]

geĩsti (third-person present tense geĩdžia, third-person past tense geĩdė)

Conjugation of geisti

		singular (vienaskaita)			plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)	1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	geidžiu	geidi	geidžia	geidžiame, geidžiam	geidžiate, geidžiat	geidžia
	past (būtasis kartinis laikas)	geidž	geidei	geidė	geidėme, geidėm	geidėte, geidėt	geidė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	geisdavau	geisdavai	geisdavo	geisdavome, geisdavom	geisdavote, geisdavot	geisdavo
	future (būsimasis laikas)	geisiu	geisi	geis	geisime, geisim	geisite, geisit	geis
subjunctive (tariamoji nuosaka)		geisčiau	geistum	geistų	geistumėme, geistumėm, geistume	geistumėte, geistumėt	geistų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	geisk, geiski	tegeidžia	geiskime, geiskim	geiskite, geiskit	tegeidžia

Participles of geisti

prefixed forms of geisti

^ Derksen, Rick (2015) “geisti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 167
^ Guus Kroonen (2013) “gida-”, in Alexander Lubotsky, editor, Etymological Dictionary of Proto-Germanic (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 11)‎^[1], Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 177
^ Pokorny, Julius (1959) “426-427”, in Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 2, Bern, München: Francke Verlag, pages 426-427