BlackBerry

Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi – BlackBerry telefonai beveik nebegaminami, daug faktų pasenę, nieko nėra apie BB10 Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.

BlackBerry – išmanusis telefonas su aktyviojo pašto (angl. push e-mail), interneto, balso telefonijos, trumpųjų žinučių ir kitomis funkcijomis. „BlackBerry“ įrenginiai dažniausiai turėdavo delniniams kompiuteriams būdingų ypatybių, pavyzdžiui, operacinę sistemą, dienotvarkės funkcijas ar galimybę įdiegti įvairias programas. „BlackBerry“ vardas taip pat žymi specialias paslaugas ir programinę įrangą, pritaikytą šiems telefonams.

„BlackBerry“ pirmą kartą 1999 m. pristatė Kanados bendrovė „Research in Motion“ (RIM). Tuo metu pagrindinis telefono „BlackBerry“ išskirtinumas buvo aktyviojo pašto funkcija, leidusi realiuoju laiku į įrenginį gauti laiškus iš elektroninio pašto dėžutės. Todėl šie telefonai pradžioje buvo skirti verslo srities profesionalams ar didelių kompanijų darbuotojams, kurie dažnai darbuodavosi už biuro ribų. Pirmieji „BlackBerry“ modeliai neturėjo spalvotų ekranų, o kai kurie iš jų – net ir skambinimo funkcijų, todėl kartu su „BlackBerry“ reikėdavo nešiotis ir kitą telefoną skambinimui.

„BlackBerry“ telefonai turėjo balso ir duomenų perdavimo funkcijas, tarp kurių – skambučiai, trumposios žinutės (SMS), aktyvusis paštas, interneto naršyklė, GPRS ir EDGE ryšiai, dokumentų redagavimo programos, muzikos ir vaizdo leistuvas.

2007 m. gruodžio 20 d. RIM paskelbė, jog „BlackBerry“ vartotojų skaičius visame pasaulyje siekė 12 milijonų.^[1]

Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse „BlackBerry“ buvo pristatytas 2008 m. vasario 19 d. telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“.^[2]

Galimybė „BlackBerry“ telefone realiuoju laiku naudotis el. paštu buvo viena iš pagrindinių šių telefonų funkcijų. „BlackBerry“ telefonai galėjo veikti su dviem sprendimais: „BlackBerry Internet Service“ ir „BlackBerry Enterprise Service“, kurie buvo pritaikomi įprastoms interneto ar darbo pašto dėžutėms. Antrasis sprendimas buvo skirtas kompanijoms, turinčioms nuosavus elektroninio pašto serverius, ir leisdavo realiuoju laiku naudotis ne tik el. paštu, bet ir kalendoriumi, užduočių sąrašu ir adresų knygele.

Be šių sprendimų el. pašto funkcijos „BlackBerry“ telefone neveikė, buvo būtina, kad jas teiktų mobiliojo ryšio operatorius.

„Blackberry“ telefonai turėjo HTML interneto naršyklę, su kuria buvo galima naršyti po įprastus interneto tinklalapius.

„BlackBerry“ telefonai palaikydavo 4 dažnių GSM, todėl jie buvo pritaikyti įvairioms pasaulio rinkoms – tiek Europos, tiek Šiaurės Amerikos. Duomenų perdavimui „BlackBerry“ naudodavo EDGE ir GPRS mobiliojo ryšio technologijas.

„BlackBerry“ telefonuose buvo naudojama speciali operacinė sistema. Naujausia šios sistemos versija (OS 7.1.0.2931) leido „BlackBerry“ telefonus per mobilųjį ryšį suderinti su serveryje esančiais vartotojo el. pašto dėžute, adresų knygele, kalendoriaus įrašais ir užduotimis. Su „BlackBerry“ telefonais darbuotojai galėdavo pasiekti bendrovės vidiniame tinkle esančią informaciją. Be to, „BlackBerry“ telefonai palaikydavo nuotolinio administravimo galimybes, pavyzdžiui, į juos per atstumą IT administratoriai galėdavo įdiegti programinės įrangos atnaujinimus, aktyvuoti paslaugas ar ištrinti visą informaciją, kuomet įrenginys prarandamas.

Į „BlackBerry“ telefonus buvo galima įdiegti įvairius kitų kūrėjų sprendimus: nuo interneto komunikacijos programų „MSN Messenger“ ar „Google Talk“ iki prisijungimo prie specializuotų duomenų bazių.

Didesnieji „BlackBerry“ telefonai buvo gaminami su visas lotyniškos abėcėlės raides turinčia klaviatūra (Qwerty) bei specialiu navigacijos rutuliuku. Mažesnieji telefonai turėdavo optimizuotą QWERTY klaviatūrą, kur vienam mygtukui tenka dvi abėcėlės raidės.

Telefono meniu išdėstytas piktogramų principu. Kadangi „BlackBerry“ leisdavo tuo pat metu būti prisijungus prie kelių el. pašto dėžučių, telefono meniu būdavo sukuriamos atskiros piktogramos kiekvienai iš jų.

„BlackBerry“ telefonais ir jiems skirtomis paslaugomis naudodavosi ne tik verslininkai ar didelių kompanijų darbuotojai, bet ir eiliniai žmonės ir įvairios įžymybės. Pastarosioms „BlackBerry“ gerbėjai yra sukūrę specialią svetainę^[3], į kurį deda paparacių užfiksuotas nuotraukas su „BlackBerry“ besinaudojančiomis įžymybėmis. 2016 m. „BlackBerry“ nustojo gaminti telefonus.

• Oficiali „Research In Motion“ svetainė
• „BlackBerry“ telefonų svetainė