Ulitis

9°58′š. pl. 139°40′r. ilg. / 9.97°š. pl. 139.67°r. ilg. / 9.97; 139.67

Ulithi


Valstybė	Mikronezijos Federacinės Valstijos
Valstija	Japas (valstija)
Administracinis centras	Mogmogas

Gyventojų (2010)	847
Plotas	2,5 km²
Tankumas (2010)	339 žm./km²

Vikiteka	UlithiVikiteka

Ulitis (angl. Ulithi) – atolas Ramiajame vandenyne, Karolinų salose, priklauso Mikronezijos Federacinių Valstijų Japo valstijai. Yra nutolęs 191 km į rytus nuo Japo salos. Sudaro atskirą savivaldybę.

Bendras atolo plotas 548 km², iš jo sausumos dalis – 4,5 km². Lagūnos ilgis 30 km, plotis 15 km.

Atolo žiedą sudaro ~40 salelių, iš kurių keturios ya gyvenamos: Falalopas (Fl'aalop), Asoras (Yasor), Mogmogas (Mwagmwog) ir Fedarajus (Fedraey). Kitos didesnės, bet negyvenamos, salelės yra Losiapas (L'oosiyep), Sorlenas (Sohl'oay) ir Potangerasas (Potoangroas).

Falapope yra nedidelis lėktuvų pakilimo/nusileidimo takas, viešbutis, parduotuvė, aukštoji mokykla. Vyriausiasis Uličio atolo vadas gyvena Mogmogo salelėje.

Atolas yra taifūnų kelyje, ir jį yra stipriai nusiaubę keli taifūnai, kurie sunaikindavo šimtus gyventojų. Didžiausi buvo 1889, 1907 (Didžiojo Penktadienio), 1960 (Ophelia) ir 2015 (Maysak) m.

Ulitai

Salos gyventojai yra ulitai. Jie kalba ulitų kalba, kuri priskiriama mikronezinių kalbų Čiuko pogrupiui^[1]. Jų potėviai atsikėlė į atolą I tūkst. pr. m. e., austroneziečių migracijų metu iš Čiuko salyno.

Ulitai turėjo savo atskirą mitologinę sistemą, padavimus. Atskiros salos turėjo savo vadus, kurie kartu su seniūnų tarybomis spręsdavo bendruomenės klausimus.^[2]

Pirmasis europietis, atradęs šį atolą buvo portugalas Diego da Rocha (1526 m.).^[3] 1528 m. čia praplaukęs Álvaro de Saavedra pavadino salas Karalių salomis (isp. Islas de los Reyes), nes pasiekė jas prieš pat Trijų karalių šventę. Vėliau jos buvo vadinamos Avinžirnių salomis (isp. Islas de los Garbanzos). Nuo XIX a. čia valdė Ispanija, vėliau Vokietijos imperija.

Po Pirmojo pasaulinio karo salas valdė Japonija. Tuo metu sparčiai nyko tradicinė kultūra, įsigalėjo krikščionybė. II pasaulinio karo metais čia buvo įsikūręs japonų laivynas ir 1944-45 m. atolas tapo didžiausių jūrų mūšių arena. Po karo kontrolę Ulityje perėmė JAV, 1949 m. atole buvo 421 gyventojas.^[4]

2000 m. duomenimis atole gyveno 773 gyventojai, 2010 m. duomenimis - 847. Tačiau ulitų diaspora yra gerokai didesnė. Todėl gyventojų skaičius salose nuolat svyruoja, jis gali staigiai padidėti svarbių švenčių, vestuvių, laidotuvių metu, kuomet giminaičiai sugrįžta į gimtinę.

Šaltiniai

↑ Dryer, Matthew S.; Haspelmath, Martin, eds. (2013). "Ulithian". World Atlas of Language Structures Online. Max Planck Institute for Evolutionary Anthropology.
↑ Lessa, William (1964-01-06). "The Social Effects of Typhoon Ophelia (1960) on Ulithi" (PDF). Retrieved 2022-01-05.
↑ Quanchi, Max (2005). Historical Dictionary of the Discovery and Exploration of the Pacific Islands. The Scarecrow Press. pp. 215–216. ISBN 0810853957.
↑ Lessa, William (1964-01-06). "The Social Effects of Typhoon Ophelia (1960) on Ulithi" (PDF). Retrieved 2022-01-05.

[1] Dryer, Matthew S.; Haspelmath, Martin, eds. (2013). "Ulithian". World Atlas of Language Structures Online. Max Planck Institute for Evolutionary Anthropology.

[2] Lessa, William (1964-01-06). "The Social Effects of Typhoon Ophelia (1960) on Ulithi" (PDF). Retrieved 2022-01-05.

[3] Quanchi, Max (2005). Historical Dictionary of the Discovery and Exploration of the Pacific Islands. The Scarecrow Press. pp. 215–216. ISBN 0810853957.

[4] Lessa, William (1964-01-06). "The Social Effects of Typhoon Ophelia (1960) on Ulithi" (PDF). Retrieved 2022-01-05.

[1]