Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos Savanorių Pajėgos (KASP)
KASP tarnybos ženklas
Veikimo laikas	1991 – dabar
Valstybė	Lietuva
Pavaldus	Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos
Rūšis	Aktyvusis rezervas
Paskirtis	Rengti karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai
Dydis	~5600 karių savanorių[1] ~500 profesinės karo tarnybos karių
Yra dalis	Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Būstinė	Viršuliškių g. 36, Vilnius
Šūkis	Buvome, esame, būsime!
Sukaktuvės	1991 m. sausio 17 d.
Vadovybė
KASP vadas	plk. Darius Vaicikauskas
Štabo viršininkas	plk. ltn. Nerijus Kačkauskas
Vyriausiasis puskarininkis	srž. mjr. Arūnas Aliukonis
Simbolika
KASP kovinė vėliava
Trumpinys
Beretė

Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP), anksčiau Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT) – Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų dalis, kurias sudaro kariai savanoriai, taip pat į pajėgas skiriami profesinės karo tarnybos kariai. KASP padaliniai dislokuoti daugumoje Lietuvos savivaldybių, juose tarnauja apie 5600 karių savanorių ir apie 500 profesinės karo tarnybos karių.

Pajėgos oficialiai įkurtos 1991 metų sausio 17 dieną. Nuo 2003 metų įeina į sausumos pajėgų sudėtį. Pirmąsyk sąvoka „savanoris“ pradėta vartoti apibūdinant karius, kurie 1918 m. savanoriškai įstojo į Lietuvos kariuomenę. Po Lietuvos nepriklausomybės kovų buvo sukurta teritorinių dragūnų tarnyba, kuri veikė vadovaudamasi panašiais kario tarnybos organizavimo principais, kaip dabar KASP.

KASP rengia karius, gebančius veikti nepriklausomai mažose grupėse (pėstininkų skyriuose) ir sąveikoje su kitais Lietuvos kariuomenės vienetais. Kuopos treniruojasi gintis pagal teritorinį principą, tokiu būdu didindamos taktinį savo teritorijos pažinimą bei galimybes išnaudoti teritorijos pranašumus karo atveju.

KASP bendradarbiauja su analogiškomis Latvijos, Lenkijos, Estijos, Švedijos, Danijos, JAV struktūromis, kariai vyksta į užsienio šalis mokytis, stažuotis, tobulinti karinius įgūdžius, dalyvauja bendrose karinėse pratybose, o kitų valstybių kariai savanoriai atvažiuoja treniruotis į Lietuvą. Taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos bendruomenėmis ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis.

Tikslas – parengti savanorių pajėgų karinius vienetus Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai.[1] Archyvuota kopija 2019-12-29 iš Wayback Machine projekto.

Uždaviniai:

1. Rengti karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, bei priimančiosios šalies paramos teikimui;
2. Palaikyti kovinę parengti Savanorių pajėgose;
3. Rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose;
4. Įstatymų numatytais atvejais ir sąlygomis teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms;
5. Dalyvauti vykdant kandidatų į tarnybą aktyviajame rezerve paiešką ir pritraukimą.

Savanorių pajėgas sudaro štabas ir 6 rinktinės, apimančios visą šalies teritoriją. Rinktinę paprastai sudaro štabas, štabo aprūpinimo kuopa su žvalgų, ryšių ir transporto būriais, ir 8 – 10 pėstininkų kuopų. 1999 m. rinktinėms suteikti istoriniai partizanų apygardų vardai.[2] Archyvuota kopija 2016-11-05 iš Wayback Machine projekto.

• Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Alytus;
• Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Kaunas;
• Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Klaipėda;
• Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Panevėžys;
• Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Šiauliai;
• Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė, Vilnius.

Kariais savanoriais gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus, atitinkantis fizinį pasirengimą, sveikatos būklės ir moralinių savybių reikalavimus.

Kario savanorio tarnyba prasideda kariui pasirašius sutartį, po kurios jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės Bazinį kario savanorio įgūdžių kursą (BKSĮK). Baigęs šį kursą ir prisiekęs Lietuvos Respublikai karys savanoris paskiriamas į kuopą ir su savo vienetu yra rengiamas individualioms, specialisto bei kolektyvinėms užduotims.

Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Tarnyba yra nenuolatinė, suderinama su kario savanorio civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.

Kariams savanoriams finansiškai kompensuojamas tarnybos laikas (t. y. už dienas, praleistas mokymuose, mokamas atlyginimas, prilygstantis atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kario atlyginimui), apmokamos išlaidos susijusios su tarnybos atlikimu, suteikiamos socialinės garantijos.

Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų. Karių savanorių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius nuo darbo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių.

Kariui savanoriui pajėgose ištarnavusiam 3 metus yra užskaitoma nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba (NPPKT).

• 
  G36 KA
• 
  FN SCAR
• 
  FN MAG
• 
  Carl Gustaf
• 
  AT4
• 
  Heckler Koch SFP9

• G36 KA – individualus šaulio ginklas;

• Heckler Koch SFP9 – individualus pistoletas;
• FN SCAR - taikliojo šaulio ginklas;
• M14L1 - taikliojo šaulio ginklas;
• FN MAG – skyriaus kulkosvaidis;
• Carl Gustav skyriaus granatsvaidis;
• AT4 vienkartinis granatsvaidis;
• M72 LAW - vienkartinis granatsvaidis;
• Mercedes Benz GD visureigis;
• Mercedes Benz 1213 būrio sunkvežimis;
• Unimog 4x4 skyriaus sunkvežimis.

• Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos

• Trečioji savanorių karta, Vytautas Voveris, Vilnius : Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2006
• Savanorių žygiai: nepriklausomybės karų atsiminimai / sudaryt. P. Ruseckas, Vilnius : Muzika, 1991
• Teritorinė gynyba: konferencijos medžiaga / Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija : 2001

• KASP oficiali svetainė Archyvuota kopija 2016-11-05 iš Wayback Machine projekto.
• KASP leidinys „SAVANORIS“ Archyvuota kopija 2016-12-20 iš Wayback Machine projekto.
• KASP oficialus profilis „Facebook“
• KASP kanalas „Youtube“
• KASP profilis „Twitter“
• Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas
• Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas

Ž • A • R   Lietuvos kariuomenė Sausumos pajėgos Sausumos pajėgų vadovybės štabas Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ LDK Algirdo pėstininkų batalionas • Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bn. • Karaliaus Mindaugo husarų bn. • Kunigaikščio Vaidoto pėst. bn. • Gen. Romualdo Giedraičio artilerijos bn. • Logistikos bn. • NATO priešakinių pajėgų bn. kovinė grupė Pėst. brig. „Žemaitija“ LDK Butigeidžio dragūnų bn. • LDK Kęstučio pėst. bn. • Kunigaikščio Margirio pėst. bn. • Brg. gen. M. Pečiulionio artilerijos bn. • Logistikos bn. Krašto apsaugos savanorių pajėgos rinktinės Dainavos apygardos 1-oji • Dariaus ir Girėno apyg. 2-oji • Žemaičių apyg. 3-oji • Vyčio apyg. 5-oji • Prisikėlimo apyg. 6-oji • Didžiosios Kovos apyg. 8-oji Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bn. • Majoro Juozo Lukšos mokymo centras Karinės oro pajėgos Aviacijos bazė • Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba • Ginkluotės ir technikos remonto depas • Oro gynybos bn. • Karinių oro pajėgų orkestras • Lietuvos karinės aviacijos administracija Karinės jūrų pajėgos Karo laivų flotilė Tarnybos Jūros ir pakrančių stebėjimo • Uosto ir priekrantės gynybos • Logistikos Centrai Mokymo • Jūrų gelbėjimo koordinavimo Spec. operacijų pajėgos Tarnybos Ypatingos paskirties • Kovinių narų Vytauto Didžiojo jėgerių bn. • Mokymo ir kovinės paramos centras Kiti pajėgumai Logistikos valdyba Tarnybos Depų • Įgulų aptarnavimo • Karo medicinos Centrai Judėjimo kontrolės • Karo kartografijos LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos bn. Mokymo ir doktrinų valdyba Div. gen. S. Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla • Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas • Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras Karininkų ramovės Lietuvos • Klaipėdos įgulos • Vilniaus įgulos LDK Gedimino štabo bn. • Karo policija • RIS bn. • Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba • Ordinariatas Gynybos štabas

Ž • A • R Šiaurės Atlanto sutarties organizacija Valstybės narės Albanija · Belgija · Bulgarija · Čekija · Danija · Estija · Graikija · Islandija · Ispanija · Italija · Jungtinė Karalystė · JAV · Juodkalnija · Kanada · Kroatija · Latvija · Lenkija · Lietuva · Liuksemburgas · Nyderlandai · Norvegija · Portugalija · Prancūzija · Rumunija · Slovakija · Slovėnija · Suomija · Šiaurės Makedonija · Švedija · Turkija · Vengrija · Vokietija