Pievinė miegalė

Succisa pratensis
Pievinė miegalė (Succisa pratensis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Erškėčiažiedžiai ( Rosidae) Šeima: Karšuliniai ( Dipsacaceae) Gentis: Miegalė ( Succisa) Rūšis: Pievinė miegalė ( Succisa pratensis)
Binomas
Succisa pratensis Moench

Pievinė miegalė (Succisa pratensis) – karšulinių (Dipsacaceae) šeimos miegalių (Succisa) genties augalas. Lietuvoje dar žinomas kaip kiauliažolė, Marijos žolė.

Natūraliai paplitęs Europoje (išskyrus Šiaurę), Afrikoje, Mažojoje Azijoje,Sibire ir Kaukaze. Gana dažnas visoje Lietuvoje.

Auga pašlampančiose pievose, drėgnuose miškuose ir jų aikštelėse, pakrūmėse, kirtimuose, žemų žolių žemapelkėse, tyruliuose. Mėgsta rūgščius, laikinai perdrėkusius dirvožemius.

Žiedus lanko bitės, drugiai ir dvisparniai, augalas yra jų lervų maisto šaltinis. Parazituoja chitridiomicetų skyriaus grybas Synchytrium succisae.

Tai daugiametis, iki 75 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis stora, juoda. Stiebas status, viršuje plaukuotas, turi ilgų tarpubamblių, dažniausiai ties viduriu ar aukščiau šakotas, turi 3-5 šakas, kiekvienos šakos viršūnėje žiedų galvutė. Lapai pailgai elipsiški, ištisiniai, lygiakraščiai, prie stiebo pagrindo skroteliniai, viršutiniai – pailgai lancetiški, bekočiai, jų yra 1-5 poros. Viršutinė lapų pusė blizganti.

Žiedynkočiai ilgi. Žiedai iš pradžių pusrutuliškose, vėliau beveik visai rutuliškose, iki 2 cm skersmens galvutėse, apsuptose dviejų, kartais trijų eilių skraistlapių. Skraistlapiai plačiai lancetiški, apaugę prigludusiais plaukeliais, išoriniai didesni už vidinius, bet visi trumpesni ar bent ne ilgesni už žiedyną. Visi žiedai vienodo didumo. Žiedynsostis apaugęs plėneliniais, smailiaviršūniais žvyneliais. Taurelė dviguba, išorinė keturdantė, su 8 briaunomis, plaukuota, viršuje su 4 danteliais, vidinė penkiadantė. Vainikėlis žydras, violetiškai melsvas, rečiau balsvas, išorėje plaukuotas, jo atbraila keturskiltė. Kuokeliai keturi, dulkinės ką tik prasiskleidusio žiedo violetinės, vėliau pašviesėja iki rausvų. Liemenėliai ir purkos melsvos.

Žydi nuo liepos mėnesio iki vėlyvo rudens. Vaisius – keturbriaunės prizmės pavidalo lukštavaisis, apaugęs stačiais plaukeliais, 5 mm ilgio.

Antžeminė dalis ir šaknys turi vaistinių medžiagų. Naudojamas kaip dažiklis, verdamos arbatos. Su pievine miegale buvo gydomi niežai, egzema, karščiavimas, žaizdos. Auginamas kaip dekoratyvinis augalas.

• 
  Lapai
• 
  Žiedynai
• 
  Kuokeliai ir piestelės
• 
  Nužydėjęs žiedynas
• 

• Pievinės miegalės mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per theplantlist.org Archyvuota kopija 2019-04-15 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
• Global Biodiversity Information Facility (anglų k.)
• Nature Gate (anglų k.)

Vikiteka: Pievinė miegalė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 110 p.
• Enciklopedinė miško knyga, Gediminas Isokas, Vilnius, Mintis, 2001, 304 p. ISBN 5-417-00831-1
• Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1980, VI tomas, 536–537 p.