Philips
| |
Forma | Akcinė bendrovė |
---|---|
Pramonė | Elektronika |
Įkurta | 1891 m. gegužės 15 d. Eindhovene |
Įkūrėjas (-ai) | Gerard Philips Frederik Philips |
Centrinė būstinė | Amsterdamas, Nyderlandai |
Svarbiausi darbuotojai | Jeroen van der Veer (pirmininkas) Frans van Houten (generalinis direktorius) |
Produkcija | Buitinė įranga, apšvietimas, medicininė įranga |
Pajamos | €24,78 mlrd. (2012 m.)[1] |
Darbuotojų | 121 284 (2012 m.)[1] |
Tinklalapis | philips.com |
Koninklijke Philips N.V., paprastai Philips – Nyderlandų technologijų bendrovė, įsikūrusi Amsterdame. Bendrovė specializuojasi buitinės ir medicininės, taip pat apšvietimo įrangos gamyboje. Tai viena didžiausių elektronikos kompanijų pasaulyje, joje dirba apie 122 tūkst. darbuotojų daugiau kaip 60-yje šalių.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Philips“ 1891 m. įkūrė Gerardas Filipsas ir jo tėvas Frederikas. Zaltbomelyje bankininku dirbęs Frederikas finansavo kuklaus, tuščio fabriko Eindhovene įsigijimą ir pritaikymą naujai įkurtos bendrovės reikmėms. Čia 1892 m. bendrovė pradėjo kaitrinių lempučių su anglies pluoštu ir kitokių gaminių gamybą. Pirmasis fabrikas buvo pritaikytas muziejinėms reikmėms.[2]
1895 m., po pirmųjų keleto sunkių metų ir vos neištikusio bankroto, „Philips“ į savo rankas perėmė Antonas, Gerardo jaunesnysis brolis. Nors buvo baigęs inžinerijos mokslus, Antonas pradėjo eiti pardavimų atstovo pareigas ir netrukus pradėjo taikyti svarbias verslo idėjas. Jo dėka šeimos verslas ėmė sparčiai plėstis. 1907 m. Eindhovene buvo įsteigta „Philips Gloeilampenfabrieken N.V.“ („Philips“ metalinių kaitinamųjų lempučių gamykla), 1912 m. sekė „Philips Gloeilampenfabrieken N.V.“ („Philips“ lempučių gamykla) įkūrimas. Po to, kai Gerardas ir Antonas pakreipė šeimos verslą nauja linkme, buvo padėti pamatai naujai „Philips“ tarptautinei elektronikos korporacijai.
1918 m. „Philips“ pirmoji pasaulyje pradėjo masinę rentgeno aparatų gamybą. XX a. 3-ajame dešimtmetyje bendrovė pradėjo gaminti ir kitokius produktus, kaip antai elektronines lempas. 1939 m. „Philips“ pristatė elektrinį skustuvą „Philishave“. Tame pačiame dešimtmetyje buvo sukurtas radijo imtuvas „Chapel“ su įmontuotu garsiakalbiu.
Antrasis pasaulinis karas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1940 m. gegužės 9 d. „Philips“ direktoriai sužinojo apie kitą dieną gresiančią Vokietijos invaziją į Nyderlandus. Tam pasiruošę, Antonas Filipsas ir jo žentas Fransas Otenas bei kiti Filipsų šeimos nariai pabėgo į Jungtines Valstijas, kartu su savimi pasiimdami didžiąją dali bendrovės kapitalo. JAV jie įsteigė įmonę „North American Philips Company“, kurią valdė karo metu, tačiau ant popieriaus ji buvo įkurta Nyderlandų Antiluose.
Fritsas Filipsas, Antono sūnus, buvo vienintelis iš Filipsų šeimos, kuris pasiliko Nyderlanduose. Jis išgelbėjo 382 žydų gyvybes, įtikindamas nacius, jog jie buvo nepakeičiama „Philips“ gamybos grandis.[3] Už tai F. Filipsas 1995 m. buvo paskelbtas Pasaulio tautų teisuoliu.[4]
Pokaris
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po Antrojo pasaulinio karo bendrovė sugrįžo į Nyderlandus, Eindhoveną. Keletas tyrimų centrų nebuvo rasti okupantų, tad tai leido bendrovei pakankamai greitai atsigauti ir tęsti savo veiklą.
1949 m. „Philips“ pradėjo prekiauti televizoriais.[5] 1950 m. buvo įsteigta įrašų kompanija „Philips Records“.
1963 m. „Philips“ pristatė Compact Audio Cassette audiokasetę. Gaminys buvo itin komerciškai sėkmingas. Kompaktinės kasetės biuruose ir žurnalistų iš pradžių buvo naudojamos kaip diktofonų įrašų laikmenos. Jų garso kokybei patobulėjus, audiokasetės tapo plačiai, kartu su vinilinėmis plokštelėmis, naudojamu muzikinių įrašų formatu.
Maždaug po dešimtmečio, 1972 m., Anglijoje „Philips“ išleido videokasečių leistuvą N1500. Jo griozdiškos videokasetės galėjo sutalpinti 30 arba 45 minučių trukmės įrašą. Vaizdajuosčių rinkoje vis labiau įsivyraujant įtampai tarp „JVC“ VHS ir „Sony“ Betamax, „Philips“, bendradarbiaudama su „Grundig“, sukūrė Video Compact Cassette (labiau žinomas kaip Video 2000) formatą. Tačiau netrukus prasidėjusio vadinamojo videokasečių formatų kare Video 2000 formatas liko nuošalyje.
Vėliau „Philips“ perėjo prie optinių diskų, pristatydama vieną iš savo LaserDisc formatų namų videotekai. 1982 m. bendradarbiaudama su „Sony“, bendrovė sukūrė kompaktinį diską (CD), kuris vėliau evoliucionavo į tokias laikmenas, kaip CD-R, CD-RW, DVD ir Blu-ray.
2001–dabar
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2001 m. Nyderlandų gamintoja patyrė rekordinius nuostolius. Prastus rezultatus iš dalies lėmė pasaulinis ekonomikos nuosmukis, sumažėjusi puslaidininkių paklausa bei sustiprėjusi esamų ir naujų Azijos gamintojų konkurencija. Dėl aršios konkurencijos ir sumažėjusio pelningumo „Philips“ didžiąją dalį gamybos perleido kitoms bendrovėms, pvz., „Jabil Circuit Inc“, o savo išteklių daugiausia skyrė tyrimams, gaminiams kurti ir rinkodarai.
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1891–1922: Gerard Philips
- 1922–1939: Anton Philips
- 1939–1961: Frans Otten
- 1961–1971: Frits Philips
- 1971–1977: Henk van Riemsdijk
- 1977–1981: Nico Rodenburg
- 1982–1986: Wisse Dekker
- 1986–1990: Cornelis Van der Klugt
- 1990–1996: Jan Timmer
- 1996–2001: Cor Boonstra
- 2001–2011: Gerard Kleisterlee
- nuo 2011: Frans van Houten
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Annual Report 2011“ (PDF). Philips. Nuoroda tikrinta 19 August 2012.
- ↑ Philips Museum Eindhoven
- ↑ About Philips – Royal Philips Archyvuota kopija 2006-02-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ The Encyclopedia of the Righteous Among the Nations: Rescuers of Jews during the Holocaust: The Netherlands, Jerusalem: Yad Vashem, 2004, pp. 596–597
- ↑ „Waarom stopt Philips met zelf televisies maken?“. de Volkskrant. 2011-04-18. Nuoroda tikrinta 2011-04-18.