Panerių geležinkelio tunelis

54°37′55″š. pl. 25°11′36″r. ilg. / 54.63186°š. pl. 25.19341°r. ilg. / 54.63186; 25.19341

Panerių geležinkelio tunelis – vienas iš dviejų geležinkelio tunelių Lietuvoje. Iškastas po kalvomis Panerių miške, Vilniuje.^[1] Tunelio aukštis – 6,4 m, plotis – 8 m, ilgis – 427 m.

Panerių tunelis buvo pradėtas statyti 1859 m. caro Aleksandro II nurodymu, tiesiant geležinkelio Sankt Peterburgas – Varšuva atkarpą Vilnius – Lentvaris. Tiesiant geležinkelį, kelią link Lentvario pastojo aukštos kalvos, tad buvo nutarta per kalvas iškasti tunelį. Tuo pat metu prasidėjo ir Kauno geležinkelio tunelio statyba. Šie tuneliai buvo pirmieji ne tik Lietuvoje, Rusijos imperijoje, bet ir vieni pirmųjų Europoje, pradėję veikti anksčiau nei pirmoji pasaulyje požeminė Londono metropoliteno linija (atidaryta 1863 m. sausio 10 d.).

Tunelio statybai vadovavo vokiečių bei prancūzų inžinieriai. Darbininkai buvo samdomi daugiausia iš Vilniaus gubernijos. Darbo sąlygos, kaip ir tiesiant visus Rusijos imperijos geležinkelius, buvo labai sunkios, o darbininkai uždirbdavo po 3 rublius per mėnesį. Smėlis buvo kasamas rankomis, o gabenamas rankiniais karučiais. Darbas buvo pavojingas tuo, jog mediniai statomo tunelio pastoliai galėjo neatlaikyti kalno masės ir užgriūti darbininkus. Kasant susidurta su vandeninguoju biriuoju smėliu, nuo kurio teko dengti darbininkus skydais, smėlis sunkėsi pro mažiausius plyšelius.^[2] Kai kuriose vietose buvo naudojami sprogdinimo darbai. To meto statytojai dar neturėjo dinamito, todėl buvo naudojamas silpnesnės galios parakas. Iš karto iškastas tunelis buvo per siauras, jį po to reikėjo platinti. Skliautai buvo mūrijami plytomis.

Tunelio darbai buvo baigti per dvejus metus. Vienu metu tuneliu galėjo važiuoti iš karto du garvežiai.

Tunelio naudojimo reikšmė ypač išaugo Antrojo pasaulinio karo metais. Vokiečių kariuomenė sustiprintai saugojo tunelį, tačiau frontui traukiantis, buvo planuojama tunelį, kaip ir kitą infrastruktūrą, susprogdinti. Didelio Raudonosios armijos puolimo metu Panerių tunelis nebuvo susprogdintas, nes tunelyje stovėjęs sprogmenų prikrautas ešelonas buvo netikėtai užgrobtas.

Traukiniai tuneliu važiavo ir po karo, tačiau ilgainiui plytų skliautai ėmė smarkiai irti, grėsė griūti. 1960 m., po beveik šimtą metų trukusios eksploatacijos, tunelis buvo uždarytas. Nauji bėgiai buvo nutiesti aplenkiant kalvą, prieš tai dalį jos nukasus.

Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis – nuo 2009 m. valstybės saugomas zoologinis gamtos paveldo objektas, šikšnosparnių žiemojimo vieta, buveinių apsaugai svarbi teritorija.^[3] Tunelyje gyvena šešios šikšnosparnių rūšys, tame tarpe į raudonąją knygą įrašytas kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme). Siekiant apsaugoti šiuos šikšnosparnius, 2004 m įėjimai į tunelį buvo užmūryti. Po šio tunelio užblokavimo šikšnosparnių labai pagausėjo: 2004 metais jų iš viso stebėta apie 250, o 2010 metais jau apie tūkstantis.^[4] Daugiausia gyvena vandeninių pelėausių (Myotis daubentonii). Nors šikšnosparnių tunelyje santykinai labai daug, kai kurios Lietuvoje gyvenančios rūšys (vėlyvasis šikšnys (Eptesicus serotinus) ir kt.) ten mažai ar ir visai nesutinkamos. Greičiausiai ne visos rūšys sugeba gyventi šiame tunelyje. Šikšnosparniai renkasi vidurines ir giliausias tunelio dalis, prieigose jų mažai.

2019 m. sausio 27 d. duomenimis, suskaičiuota šiai vietai rekordiškai daug žiemojančių šikšnosparnių – 2327.^[5] Tai beveik 300 šikšnosparnių daugiau nei pavyko suskaičiuoti 2018 m. Daugiausiai, net 1256 buvo visos Europos mastu reti, nykstantys ir todėl ypač saugomi kūdriniai pelėausiai (Myotis dasycneme), 1062 vandeniniai pelėausiai (Myotis daubentonii), 4 Branto pelėausiai (Myotis brandtii) ir 1 europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus). Keli gerai pasislėpę šikšnosparniai nebuvo identifikuoti.

Antroji pagal dydį Vilniuje šikšnosparnių žiemavietė yra Antakalnio bunkeriuose.

• Gidas po pamirštą Vilnių
• miestai.net (fotogalerija ir aprašymas)
• Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelio padėtis žemėlapyje