Obuolys (vaisius)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Obuolys (lot. pome, iš lot. pōmum 'vaisius') – sultingasis netikrasis vaisius su 3–5 lizdais ir 2–3 sėklomis lizde, būdingas daliai erškėtinių šeimos augalų iš obelinių pošeimio. Būdinga plona odelė (egzokarpas), sultingas minkštimas (mezokarpas) ir kieti sėklas supantys lukštai (endokarpas). Obuoliai susidaro iš apatinės mezginės, kuri erškėtiniuose formuojasi dėl hipantijaus – išsiplėtusio žiedsosčio, suaugusio su vaislapėliais bei androcėjaus (kuokelyno) apačia. Hipantijus dalinai ir visiškai gaubia vaislapėlius (toks darinys ir yra apatinė mezginė). Vėliau vaislapėliai panyra minkštime (tai mezokarpas). Egzokarpas (obuolio odelė) yra hipantijaus darinys, ant jo lieka priaugusio kuokelių kotelių ir taurėlapių likučiai. Tokių būdu obuolys yra grupė lapavaisių, apaugusių hipantijaus minkštimu. Minkštime gali būti sklereidžių telkiniai, tai būdinga, pvz., kriaušėms. Obelinių žieduose ginecėjus (vaislapynas) būna apokarpinis.

Obelų, kriaušių, šermukšnių, svarainių, cidonijų obuoliai yra lapavaisinio tipo. Tuo tarpu gudobelių, kaulenių obuoliukai yra kaulavaisinio tipo, kadangi sėklas gaubia sumedėjęs apvalkalas.

Prinokę obuoliai būna raudoni, geltoni, žalsvi ar įvairiaspalviai.

Smulkūs obuolio tipo vaisiai, dažniausiai sutelkti žiedynuose, vadinami obuolėliais (pvz., šermukšnio, aronijos). Aronijos ir medlievos obuolėlių minkštimas yra labai sultingas, uogiško tipo, todėl žmonės šiuos vaisius dažniausiai vadina tiesiog uogomis.