Naujoji Babilono karalystė
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Naujoji Babilono karalystė | ||||
buvusi imperija | ||||
| ||||
Sostinė | Babilonas | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
karaliai | ||||
626–605 m. pr. m. e. | Nabopalasaras | |||
556–539 m. pr. m. e. | Nabonidas | |||
Era | Senovė | |||
- Asirijos žlugimas | 626 m. pr. m. e. m. | |||
- Nukariauja Persija | 539 m. pr. m. e. m. | |||
Naujoji Babilono karalystė – taip vadinamas Mesopotamijos civilizacijos laikotarpis tarp 626 ir 539 m. pr. e., kai žlugus Asirijos imperijai Babilonas vėl tapo pagrindine galia krašte.
Asirų viešpatavimo metu chaldėjų kilmės Nabopalasaras 626 m. pr. m. e. surengė sėkmingą sukilimą prieš Asiriją ir iškovojo Babilonijai nepriklausomybę. Taip įkurta Naujoji Babilono karalystė, dar vadinama XI (arba Chaldėjų) dinastija. Nabopalasaro valdymo laikotarpiu Babilonas vėl tapo prekybos ir kultūros centru. Svarbiausia vaidmenį vaidino stambieji žemvaldžiai, žyniai ir pirkliai.
Babilonija labiausiai suklestėjo valdant Nabuchodonosarui II (604–562 m. pr. m. e.), kuris perėmė kadaise Asirijai priklausiusias žemes. Buvo atstatytas Babilono bokštas, baigiami Ištarės vartai, įrenginėjami Semiramidės sodai. Babilonijoje klestėjo astronomija ir matematika.
Nabuchodonosaro II įpėdiniai buvo labai nežymūs.
Valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Nabopalasaras 626–605 m. pr. m. e.
- Nabuchodonosaras II 605–562 m. pr. m. e.
- Amelmardukas 562–560 m. pr. m. e.
- Neriglisaras 560–556 m. pr. m. e.
- Labašimardukas 556 m. pr. m. e.
- Nabonidas 556–539 m. pr. m. e.