Japonų kalbos

Geografinis paplitimas
Japoninės
Paplitimas	Japonija
Kalbų skaičius	7 arba daugiau priklausomai nuo metodologijos
Kilmė	Japoninės

Klasifikacija	japonų, riūkiūiečių

Japonų kalbos, arba japoninės kalbos – iš bendros prokalbės kilusių kalbų šeima, apimanti pagrindinėse salose vartojamą japonų kalbą ir Riūkiū salose vartojamas Riūkiū kalbas. Kalbų išskyrimas į atskirą šeimą yra plačiai pripažįstamas kalbininkų, o pačios japonų kalbos šeimos (angl. Japonic languages) termino autorystė priskiriama japonologui Leonui Serafimui. Nėra visuotinai pripažintos teorijos apie japonų kalbų giminystę su kitomis kalbų šeimomis, dažniausiai šeima prie kitų negrupuojama. Anot japonisto kalbininko Shiro Hattori, japonų ir riūkiū kalbos nuo japoninės prokalbės atsiskyrė Jamato periodu (250–710 m.).^[1]

Iki šiol tarp kalbininkų tebesitęsia diskusijos dėl japoninių kalbų giminingumo su kitomis kalbų šeimomis. Akivaizdžiausi ryšiai randami toponimuose Korėjos pietuose. Spėjama, kad toponimai yra senovinės izoliuotosios Gaja (Kara) kalbos ar kitų beveik nedokumentuotų kalbų kilmės.^[2] Kitų mokslininkų teigimu japonų kalbos, kartu su korėjiečių ir ainų, yra klasifikuotinos kaip paraaustronezinės kalbos.

Klasifikacija

Šią kalbų šeimą sudaro:

Japonų kalba (日本語) ir jos tarmės
- Žemyninės japonų kalbos tarmės (本土方言)
  - Rytų japonų tarmė (東日本方言)
  - Vakarų japonų tarmė (西日本方言)
  - Kiūšiū tarmė (九州方言)
    - Kagošimos tarmė (鹿児島弁)
- Hačidžio tarmė (八丈方言), neretai klasifikuojama kaip atskira kalba
Riūkiū kalbos (琉球語派)
- Šiaurės Riūkiū kalbos (北琉球語群)
  - Amamių kalba (奄美語)
    - Šiaurės amamių ošima kalba (北奄美大島語)
    - Pietų amamių ošima kalba (南奄美大島語)
    - Kikai kalba/tarmė (喜界語)
    - Tokunošima kalba/tarmė (徳之島語)
  - Kunigamių kalba (国頭語)
    - Kunigamių kalba
    - Okinoerabu tarmė/tarmė (沖永良部語)
    - Ie tarmė/kalba (与論語)
  - (Centrinė) okinavų kalba (（中央）沖縄語)
- Pietų Riūkiū kalbos (南琉球語群)
  - Mijakų kalba (宮古語)
  - Jaejamų kalba (八重山語)
  - Išigaki tarmė
  - Iriomotė tarmė
  - Taketomi tarmė
- Jonagunių kalba (与那国語)

Išnašos

↑ Heinrich, Patrick. "What leaves a mark should no longer stain: Progressive erasure and reversing language shift activities in the Ryukyu Islands, " Archyvuota kopija 2011-05-16 iš Wayback Machine projekto. First International Small Island Cultures Conference at Kagoshima University, Centre for the Pacific Islands, February 7–10, 2005; citing Shiro Hattori. (1954) Gengo nendaigaku sunawachi goi tokeigaku no hoho ni tsuite („Concerning the Method of Glottochronology and Lexicostatistics“), Gengo kenkyu (Journal of the Linguistic Society of Japan), Vols. 26/27.
↑ Christopher I. Beckwith, Empires of the Silk Road: A History of Central Eurasia from the Bronze Age to the Present (Princeton University Press, 2009: ISBN 978-0-691-13589-2), p. 105.

Nuorodos

japc MultiTree kalbos kodo „japc“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „japc“)
Ethnologue informacija

[1] Heinrich, Patrick. "What leaves a mark should no longer stain: Progressive erasure and reversing language shift activities in the Ryukyu Islands, " Archyvuota kopija 2011-05-16 iš Wayback Machine projekto. First International Small Island Cultures Conference at Kagoshima University, Centre for the Pacific Islands, February 7–10, 2005; citing Shiro Hattori. (1954) Gengo nendaigaku sunawachi goi tokeigaku no hoho ni tsuite („Concerning the Method of Glottochronology and Lexicostatistics“), Gengo kenkyu (Journal of the Linguistic Society of Japan), Vols. 26/27.

[2] Christopher I. Beckwith, Empires of the Silk Road: A History of Central Eurasia from the Bronze Age to the Present (Princeton University Press, 2009: ISBN 978-0-691-13589-2), p. 105.

[1]