Biskupino gyvenvietė
| Biskupinas Biskupin | |
|---|---|
 Biskupino rekonstrukcija | |
  Biskupinas | |
| Koordinatės | 52°47′19″ š. pl. 17°43′46″ r. ilg. / 52.78861°š. pl. 17.72944°r. ilg. |
| Vieta | Kujavijos Pamario vaivadija, Lenkija |
| Regionas | Kujavija |
| Plotas | 2 ha |
| Istorija | |
| Statytojas | Lužitėnų kultūra |
| Medžiaga | medis |
| Pastatytas | 747 m. pr. m. e. |
| Sugriautas | V a. |
| Laikotarpis | ikikrikščioniškasis |
| Tauta | slavai |
| Informacija | |
| Tirtas | nuo 1933 m. |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka
|
Biskupino archeologinė gyvenvietė (lenk. Biskupin) – įtvirtinta gyvenvietė Biskupino ežero saloje netoli Gniezno, Gonsavos valsčius, Žninsko apskritis, Kujavijos Pamario vaivadija, Lenkija. Priskiriama Lužitėnų kultūrai. Nuo 1994 m. priskiriamas prie Lenkijos istorijos paminklų.[1]
Gyvenvietė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvenvietė pastatyta 747-722 m. pr. m. e. iš ąžuolinių rąstų. Užima apie 2 ha. Gyvenvietė aptverta gulsčių kuolų bangolaužiais, rentininės konstrukcijos medine žemės ir akmenų pripildyta siena–pylimu su tiltu bei įvažiavimo vartais. Vidinėje sienos pusėje yra pagrindinė gatvė, suformuota ratu ir 13 gatvelių tarp ilgųjų namų. 102–106 namuose po 70–90 m² gyveno 1000–1200 žmonių. Tarpgentinių kovų laikotarpiu apie V a. Biskupino gyvenvietė sunyko.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvenvietę 1933 m. atrado mokytojas Valentas Švaiceris, 1932 m. atvykęs mokytojauti į Biskupiną ir ežero pakrantėje radęs senovinės keramikos šukių. 1933–1939 m., 1947–1963 m. gyvenvietę tyrinėjo Juzefas Kostševskis, Zdislavas Rajevskis, 1941–1942 m. – Hansas Šleifas. Ištirta 75 % ploto. Biskupino gyvenvietė – archeologijos muziejus rezervatas.[2] Tyrinėdamas šią gyvenvietę Voicechas Kučka pirmą kartą Lenkijoje panaudojo aerofotografiją.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1994 m. rugsėjo 8 d. Lenkijos Respublikos Prezidento įsakymas Archyvuota kopija 2014-01-06 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.) (prieiga 2014-10-06)
- ↑ Aleksiejus Luchtanas. Biskupino gyvenvietė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 245 psl.