ASEAN

ASEAN Pietryčių Azijos valstybių asociacija Association of South-East Asian Nations
Šūkis	One Vision, One Identity, One Community (liet. Viena vizija, viena tapatybė, viena bendruomenė)
Įkurta	1967 m.
Įkūrėjas	Indonezija  Malaizija  Filipinai  Singapūras  Tailandas
Tipas	tarptautinė organizacija
Būstinė	Džakarta, Indonezija
Koordinatės	6°12′00″p. pl. 106°49′00″r. ilg. / 6.2°p. pl. 106.816667°r. ilg. / -6.2; 106.816667
Narystė	10 valstybių  Brunėjus  Kambodža  Indonezija  Laosas  Malaizija  Mianmaras  Filipinai  Singapūras  Tailandas  Vietnamas
Vadovas	Lim Jock Hoi (generalinis sekretorius)
Tinklalapis	www.asean.org

ASEAN (pilnas pavadinimas: angl. Association of South-East Asian Nations, liet. Pietryčių Azijos valstybių asociacija) – Pietryčių Azijos valstybių tarptautinė organizacija, įkurta 1967 m. rugpjūčio 8 d., pasirašius ASEAN deklaraciją. Tai politinis, ekonominis ir kultūrinis šių šalių susivienijimas, siekiantis glaudesnio valstybių bendradarbiavimo ir turintis viziją iki 2020 metų sukurti regioninę bendriją su laisvu prekių, paslaugų, investicijų ir darbo jėgos judėjimu.^[1][2]

ASEAN vadovauja generalinis sekretorius (nuo 2018 m. – Lim Jock Hoi), organizacijos būstinė įsikūrusi Džakartoje.

Prieš įkuriant ASEAN 1967 m., buvo bandymai suvienyti regioną 1961 m. įsteigiant Pietryčių Azijos asociaciją (Association of Southeast Asia, ASA), kuriai priklausė Malajos Federacija, Filipinai ir Tailandas, bei 1963 m. Malajų Federacijai, Filipinams ir Indonezijai susivienijus į MAPHILINDO (pavadinimas susideda iš pirmųjų valstybių pavadinimų raidžių). 1963 m. Malaizijai paskelbus nepriklausomybę ir regione tvyrant nesutarimams (ypač dėl teritorinių nesutarimų tarp Malaizijos ir Indonezijos bei Malaizijos ir Filipinų), buvo matoma būtinybė steigti platesnės aprėpties organizaciją. Ši idėja įgyvendinta 1967 m. įkuriant ASEAN.^[3] Tiek ASA, tiek MAPHILINDO tais pačiais metais nutraukė savo veiklą ir ASEAN tapo pagrindine regioną vienijančia organizacija.^[4]

ASEAN buvo įkurta 1967 m. rugpjūčio 8 d. penkių valstybių: Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, singapūro ir Tailando, kurios Bankoke vykusio susitikimo metu pasirašė organizaciją steigiančią ASEAN deklaraciją (dar žinomą Bankoko deklaracijos pavadinimu). Deklaracijoje buvo iškelti septyni pagrindiniai tikslai, kurių būtų siekiama tarpvalstybiniu bendradarbiavimu:^[5]

• ekonominis, socialinis ir kultūrinis progresas;
• regiono taika ir stabilumas;
• technologijų, mokslo, viešojo administravimo ir kitų sričių vystymas;
• tarpusavio pagalba mokymuose ir tyrimuose;
• gyvenimo lygio kėlimas, gerinant žemės ūkio, pramonės, transporto ir kitas sritis;
• Pietryčių Azijos studijų plėtrą;
• ryšių su kitomis tarptautinėmis organizacijomis plėtojimas.

Įkuriančios šalys iš pat pradžių pakvietė kitas Pietryčių Azijos valstybes jungtis prie naujos organizacijos, taip iškeldamos siekį apjungti visą regioną. Šio tikslo įgyvendinimas sekėsi sunkiai dėl neramios situacijos regione: Vietnamo karo, Raudonųjų khmerų valdymo Kambodžoje, nestabilumo Laose, besitęsiančio kolonializmo ir kt. Pirmąja nauja nare tapo Brunėjus, prisijungęs 1984 m., beveik iš karto po nepriklausomybės paskelbimo. Likusios keturios šalys narystę įgavo po Šaltojo karo pabaigos: 1995 m. – Vietnamas, 1997 m. – Laosas ir Mianmaras, 1999 m. – Kambodža. ASEAN plėtrai padėjo tai, kad organizacija nekelia aukštų reikalavimų: reikalauja išreikšti sutikimą su ASEAN tikslais ir veiklos principais bei iki tol priimtais susitarimais.^[6]

Pasibaigus Šaltojo karo įtampoms, ASEAN pradėjo kelti ambicingesnius tikslus ir tarp bendradarbiavimo sričių įtraukė naujas sritis: nelegalios migracijos kontrolės, kovos su terorizmu, aplinkosaugos, energetinio saugumo ir kitus klausimus. 1992 m. buvo inicijuota ASEAN laisvosios prekybos zona (AFTA), o 2003 m. – ASEAN ekonominė bendrija (AEC). ASEAN taip pat pasirašė laisvosios prekybos sutartis su organizacijai nepriklausančiomis valstybėmis.

Nuo 1993 m. ASEAN aktyviai įsitraukusi į platesnio regioninio bendradarbiavimo plėtojimą: nuo 1994 m. veikia ASEAN regioninis forumas, kuriame be ASEAN narių dalyvauja dar 17 kitų valstybių; 1997 m. inicijuota ASEAN Plus Three grupė, kur „plius trys“ reiškia Kiniją, Pietų Korėją ir Japoniją; nuo 2005 m. pradėti Rytų Azijos viršūnių susitikimo susitikimai.^[7]

ASEAN priklauso 10 Pietryčių Azijos valstybių:

•  Filipinai (1967 m.),
•  Indonezija (1967 m.),
•  Malaizija (1967 m.),
•  Singapūras (1967 m.),
•  Tailandas (1967 m.),
•  Brunėjus (1984 m.),
•  Vietnamas (1995 m.),
•  Laosas (1997 m.),
•  Mianmaras (1997 m.),
•  Kambodža (1999 m.)

2006 m. norą tapti organizacijos nariu oficialiai išreiškė Rytų Timoras.

ASEAN veiklą koordinuoja sekretoriatas, kuris buvo įsteigtas 1981 m. Džakartoje. Jam vadovauja vis iš kitos valstybės narės renkamas generalinis sekretorius, kurio kadencija trunka 5 metus. Iki 2018 m. ASEAN šias pareigas užėmė 14 skirtingų asmenų:

• 1976–1978: Hartono Dharsono iš Indonezijos
• 1978: Umarjadi Notowijono iš Indonezijos
• 1978–1980: Ali Abdullah iš Malaizijos
• 1980–1982: Narciso G. Reyes iš Filipinų
• 1982–1984: Chan Kai Yau iš Singapūro
• 1984–1986: Phan Wannamethee iš Tailando
• 1986–1989: Roderick Yong iš Brunėjaus
• 1989-1993: Rusli Noor iš Indonezijos
• 1993–1997: Ajit Singh iš Malaizijos
• 1998–2002: Rodolfo Severino Jr. iš Filipinų
• 2003–2007: Ong Keng Yong iš Singapūro
• 2008–2012: Surin Pitsuwan iš Tailando
• 2013–2017: Lê Lương Minh iš Vietnamo
• Nuo 2018: Lim Jock Hoi iš Brunėjaus

Pagrindinis valdomasis organas yra ASEAN viršūnių susirinkimas, vykstantis vis kitoje valstybėje narėje. Susirinkimai ilga laiką buvo nereguliarūs, bet pastaruoju metu vyksta dukart per metus. Be jų kasmet vyksta dešimtys žemesnio lygio susitikimų, kuriuose aptariamos specifinės bendradarbiavimo sritys.

ASEAN yra plačios aprėpties organizacija, koordinuojanti bendradarbiavimą pradedant saugumas bei ekonomikos plėtra ir baigiant aplinkos apsauga ir kultūriniais mainais. Pagrindiniai organizacijos susitarimai:

• ASEAN chartija (2007 m.)
• ASEAN susitarimas dėl tarpvalstybinio užterštumo smogu (2002 m.)
• Sutartis dėl laisvos nuo branduolinių ginklų zonos Pietryčių Azijoje (1995 m.)
• Sutartis dėl draugystės ir bendradarbiavimo Pietryčių Azijoje (1976 m.)

Glaudesniam ASEAN šalių bendradarbiavimui neretai trukdo skirtinga valstybių ekonominė, socialinė, kultūrinė padėtis, o taip pat istorinės patirtys ir dėl jų išlikusios įtampos, ginčytinos teritorijos. Pavyzdžiui, ekonominė atskirtis tarp turtingiausios ir skurdžiausios ASEAN valstybės (Singapūro ir Kambodžos) viršija 50 kartų; politinės santvarkos spektras yra nuo demokratijos (Indonezija, Filipinai) iki vienpartinės diktatūros (Vietnamas); vyraujanti religija Malaizijoje ir Indonezijoje yra islamas, Mianmare – budizmas, Filipinuose – krikščionybė; ir kita.^[9]

• ASEAN.org Oficiali svetainė