X amžius pr. m. e.
Išvaizda
(Nukreipta iš puslapio 999 m. pr. m. e.)
Dešimtasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1000 m. pr. m. e. sausio 1 dieną ir pasibaigęs 901 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Šiame amžiuje tęsėsi bronzos amžiaus žlugimas ir tautų (ypač, indoeuropiečių) migracijos. Artimuosiuose Rytuose prasidėjo ankstyvasis geležies amžius. Indijoje tęsėsi vedinis laikotarpis, Graikijoje – tamsieji amžiai, Kinijoje valdė Džou dinastija, Japonijoje buvo Džiomon laikotarpis, Europoje buvo paplitusi Laidojimo laukų kultūra.
Tūkstantmečiai: 2 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis
Amžiai: XI amžius pr. m. e. – X amžius pr. m. e. – IX amžius pr. m. e.
Svarbiausi įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Indijoje įsikūrė indoarijų valstybės – Pančala, Kuru, Košala ir Videha.
- Spėjama, kad apytiksliai šiame amžiuje galėjo būti pastatyta Jeruzalės šventykla.
- Izraelio karalystė padalinta į Judėją ir Samariją.
- Italijoje suklestėjo Vilanovos kultūra, siejama su etruskais.[1]
- Kušo karalystės augimo laikotarpis.[2]
- Pusiau legendinis Saliamono sūnus Menelikas I įkūrė Etiopijos karalystę.[3]
Žymiausios asmenybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Psusenas I – XXI dinastijos Egipto faraonas.
- Spėjama, kad šiame amžiuje galėjęs gyventi pusiau legendinis žydų karalius Saliamonas.[4]
Pasiekimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Aukso kepurės Vidurio Europoje (maždaug šiame amžiuje).[5]
- Pirmieji žinomi užrašai aramėjų kalba.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bartoloni, Gilda, ed. (2012). Introduzione all’Etruscologia. Milan: Hoepli.
- ↑ Morkot, Robert G. „On the Priestly Origin of the Napatan Kings: The Adaptation, Demise, and Resurrection of Ideas in Writing Nubian History“ in: O’Connor, David and Andrew Reid, eds. Ancient Egypt in Africa (Encounters with Ancient Egypt) (University College London Institute of Archaeology Publications) Left Coast Press
- ↑ Marrassini, Paolo. 2007. "Kəbrä Nägäśt. " In: Encyclopaedia Aethiopica: He-N: Vol. 3, edited by Siegbert Uhlig, 364–368. Wiesbaden: Harrassowitz.
- ↑ Thiele, ER (1983). The Mysterious Numbers of the Hebrew Kings (3rd ed.). Grand Rapids: Zondervan/Kregel.
- ↑ Peter Schauer. Die Goldblechkegel der Bronzezeit – Ein Beitrag zur Kulturverbindung zwischen Orient und Mitteleuropa. Habelt: Bonn, 1986.