1947 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas – penktasis vyrų Europos krepšinio čempionatas, vykęs Prahoje (Čekoslovakija). Jame dalyvavo 14 valstybių.
Pirmą kartą Europos vyrų krepšinio čempionate dalyvavo ir TSRS rinktinė. Jos sudėtyje žaidė net 4 krepšininkai iš Lietuvos: Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Justinas Lagunavičius ir Kazys Petkevičius. Lenkijos vyrų krepšinio rinktinę atstovavo trys iš Lietuvos kilę krepšininkai: Jerzy Dowgird, Józef Żyliński ir Władysław Maleszewski.
- TSRS
- Čekoslovakija
- Egiptas
- Belgija
- Prancūzija
- Lenkija
- Vengrija
- Bulgarija
- Italija
- Rumunija
- Nyderlandai
- Austrija
- Jugoslavija
- Albanija
Pirmajame turnyro etape komandos buvo suskirstytos į keturias grupes – dvi po keturios rinktines ir dvi po tris ekipas. Kiekviena rinktinė sužaidė po vienerias rungtynes su visomis savo grupės komandomis. Už pergalę grupėje buvo skiriami 2 taškai, už pralaimėjimą – 1 taškas.
Po dvi geriausias kiekvienos grupės komandas pateko į finalinį aštuntuką. Likusios ekipos varžėsi dėl 9-14 vietų.
Rungtynių nugalėtojai paryškinti
|
|
|
Lenkija
|
51 – 32
|
Rumunija
|
Čekoslovakija
|
93 – 19
|
Nyderlandai
|
Lenkija
|
40 – 23
|
Nyderlandai
|
Rumunija
|
25 – 64
|
Čekoslovakija
|
Nyderlandai
|
42 – 50
|
Rumunija
|
Čekoslovakija
|
51 – 17
|
Lenkija
|
Komanda
|
Taškai
|
Laimėta
|
Pralaimėta
|
Pelnė tšk.
|
Praleido tšk.
|
Skirtumas
|
1. TSRS
|
4 |
2 |
0 |
112 |
44 |
+68
|
2. Vengrija
|
3 |
1 |
1 |
83 |
89 |
-6
|
3. Jugoslavija
|
2 |
0 |
2 |
38 |
100 |
-62
|
|
|
|
TSRS
|
50 – 11
|
Jugoslavija
|
TSRS
|
62 – 33
|
Vengrija
|
Jugoslavija
|
27 – 50
|
Vengrija
|
Komanda
|
Taškai
|
Laimėta
|
Pralaimėta
|
Pelnė tšk.
|
Praleido tšk.
|
Skirtumas
|
1. Prancūzija
|
4 |
2 |
0 |
167 |
38 |
+129
|
2. Bulgarija
|
3 |
1 |
1 |
88 |
80 |
+8
|
3. Austrija
|
2 |
0 |
2 |
19 |
156 |
-137
|
|
|
|
Bulgarija
|
56 – 13
|
Austrija
|
Prancūzija
|
100 – 6
|
Austrija
|
Prancūzija
|
67 – 32
|
Bulgarija
|
Komanda
|
Taškai
|
Laimėta
|
Pralaimėta
|
Pelnė tšk.
|
Praleido tšk.
|
Skirtumas
|
1. Egiptas
|
6 |
3 |
0 |
193 |
92 |
+101
|
2. Belgija
|
5 |
2 |
1 |
183 |
78 |
+105
|
3. Italija
|
4 |
1 |
2 |
119 |
92 |
+27
|
4. Albanija
|
3 |
0 |
3 |
45 |
278 |
–233
|
|
|
|
Italija
|
60 – 15
|
Albanija
|
Belgija
|
35 – 46
|
Egiptas
|
Belgija
|
114 – 11
|
Albanija
|
Egiptas
|
43 – 38
|
Italija
|
Albanija
|
19 – 104
|
Egiptas
|
Italija
|
21 – 34
|
Belgija
|
Antrajame etape 8 geriausios komandos varžėsi dėl aukščiausiųjų Europos čempionato apdovanojimų, o likusios 6 rinktinės kovojo dėl 9-14 vietų.
Turnyro autsaideriai buvo padalinti į dvi grupes po tris komandas (III ir IV grupės). Visos ekipos sužaidė su kitomis savo grupės komandomis. Tuomet pirmąsias vietas grupėse užėmusios rintkinės žaidė dėl 9-10 vietų, antrosiomis likusios – dėl 11-12 vietų, o paskutiniosios grupių ekipos – dėl 13-14 vietų.
Pirmojo aštuntuko komandos buvo paskirstytos į dvi grupes po keturias rinktines (I ir II grupės). Jos taip pat sužaidė su visomis savo grupės rinktinėmis. Pirmąsias vietas grupėse užėmusios ekipos pateko į pirmenybių finalą, o antrąsias – į mažąjį finalą. Trečiosiomis likusios rinktinės varžėsi dėl 5-6 vietų, o ketvirtosiomis – dėl 7-8 vietų.
Komanda
|
Taškai
|
Laimėta
|
Pralaimėta
|
Pelnė tšk.
|
Praleido tšk.
|
Skirtumas
|
1. Italija
|
3 |
1 |
1 |
93 |
72 |
+21
|
2. Nyderlandai
|
3 |
1 |
1 |
65 |
66 |
-1
|
3. Jugoslavija
|
3 |
1 |
1 |
65 |
85 |
-20
|
|
|
|
Italija
|
59 – 33
|
Jugoslavija
|
Italija
|
34 – 39
|
Nyderlandai
|
Jugoslavija
|
32 – 26
|
Nyderlandai
|
Komanda
|
Taškai
|
Laimėta
|
Pralaimėta
|
Pelnė tšk.
|
Praleido tšk.
|
Skirtumas
|
1. Rumunija
|
4 |
2 |
0 |
142 |
42 |
+100
|
2. Austrija
|
3 |
1 |
1 |
67 |
96 |
-29
|
3. Albanija
|
2 |
0 |
2 |
46 |
117 |
-71
|
|
|
|
Austrija
|
23 – 69
|
Rumunija
|
Albanija
|
19 – 73
|
Rumunija
|
Albanija
|
27 – 44
|
Austrija
|
Komanda
|
Taškai
|
Laimėta
|
Pralaimėta
|
Pelnė tšk.
|
Praleido tšk.
|
Skirtumas
|
1. TSRS
|
6 |
3 |
0 |
137 |
74 |
+63
|
2. Egiptas
|
5 |
2 |
1 |
135 |
112 |
+23
|
3. Lenkija
|
4 |
1 |
2 |
78 |
115 |
-37
|
4. Bulgarija
|
3 |
0 |
3 |
89 |
138 |
-49
|
|
|
|
Lenkija
|
28 – 52
|
Egiptas
|
TSRS
|
55 – 24
|
Bulgarija
|
TSRS
|
46 – 32
|
Egiptas
|
Bulgarija
|
27 – 32
|
Lenkija
|
Egiptas
|
51 – 38
|
Bulgarija
|
Lenkija
|
18 – 36
|
TSRS
|
|
|
|
Vengrija
|
48 – 52
|
Čekoslovakija
|
Prancūzija
|
26 – 27
|
Belgija
|
Belgija
|
30 – 27
|
Vengrija
|
Prancūzija
|
22 – 32
|
Čekoslovakija
|
Vengrija
|
41 – 45
|
Prancūzija
|
Čekoslovakija
|
32 – 29
|
Belgija
|
|
|
|
Jugoslavija
|
90 – 13
|
Albanija
|
|
|
|
Nyderlandai
|
54 – 33
|
Austrija
|
|
|
|
Vengrija
|
59 – 29
|
Bulgarija
|
|
|
|
Prancūzija
|
69 – 29
|
Lenkija
|
|
|
|
TSRS
|
56 – 37
|
Čekoslovakija
|
Krepšininkai iš Lietuvos dar tik žengė pirmuosius žingsnius TSRS rinktinėje, todėl jų asmeniniai rezultatai nebuvo itin geri. Gal kiek geriau sekėsi S. Butautui, kuris mače su Jugoslavija pelnė 18 taškų, o susitikime su Bulgarija surinko 7 taškus. V. Kulakauskas rungtynėse su Jugoslavija pelnė 2 taškus, o K. Petkevičius mače su Lenkija įmetė 1 tašką. J. Lagunavičius žaidė tik prieš Vengriją ir per tą susitikimą taškų nepelnė.
Pirmą kartą Europos čempione tapo TSRS rinktinė:
- Otaras Korkija
- Stepas Butautas
- Joannas Lõssovas
- Nodaras Dzordzikija
- Ilmaras Kullamas
- Anatolijus Konevas
- Jevgenijus Aleksejevas
- Aleksandras Moisejevas
- Justinas Lagunavičius
- Kazimieras Petkevičius
- Jurijus Ušakovas
- Vytautas Kulakauskas
- Vasilijus Kolpakovas
- Sergejus Tarasovas
Čempionų titulą gynę čekoslovakai šį kartą buvo priversti tenkintis antrąja vieta:
- Ivan Mrázek
- Miloš Bobocký
- Jiří Drvota
- Josef Ezr
- Jan Kozák
- Gustav Hermann
- Miroslav Vondráček
- Ladislav Trpkoš
- Karel Bělohradský
- Miroslav Dostál
- Milan Fraňa
- Václav Krása
- Josef Toms
- Emil Velenský
Trečiąją vietą iškovojo Egipto rinktinė:
- Youssef Mohammed Abbas
- Fouad Abdelmeguid el-Kheir
- Guido Acher
- Maurice Calife
- Gabriel Armand „Gaby“ Catafago
- Abdelrahman Hafez Ismail
- Zaki Selim Harari
- Hassan Moawad
- Hussein Kamel Montasser
- Wahid Chafik Saleh
- Albert Fahmy Tadros
- Zaki Yehia
Europos krepšinio čempionatas |
---|
|
Ženeva, 1935 m. · Ryga, 1937 m. · Kaunas, 1939 m. · Ženeva, 1946 m. · Praha, 1947 m. · Kairas, 1949 m. · Paryžius, 1951 m. · Maskva, 1953 m. · Budapeštas, 1955 m. · Sofija, 1957 m. · Stambulas, 1959 m. · Belgradas, 1961 m. · Vroclavas, 1963 m. · Maskva, 1965 m. · Helsinkis, 1967 m. · Neapolis, 1969 m. · Esenas, 1971 m. · Barselona, 1973 m. · Belgradas, 1975 m. · Liežas, 1977 m. · Turinas, 1979 m. · Praha, 1981 m. · Nantas, 1983 m. · Štutgartas, 1985 m. · Atėnai, 1987 m. · Zagrebas, 1989 m. · Roma, 1991 m. · Miunchenas, 1993 m. · Atėnai, 1995 m. · Barselona, 1997 m. · Paryžius, 1999 m. · Stambulas, 2001 m. · Stokholmas, 2003 m. · Belgradas, 2005 m. · Madridas, 2007 m. · Katovicai, 2009 m. · Kaunas, 2011 m. · Slovėnija, 2013 m. · Kroatija, Prancūzija, Vokietija, Latvija, 2015 m. · Suomija, Izraelis, Rumunija, Turkija, 2017 m. · Čekijos Respublika, Gruzija, Italija, Vokietija, 2022 m. · Kipre, Suomijoje, Lenkijoje, Latvijoje, 2025 m. |
|