Fukušimos I atominė elektrinė
51°19′40″ š. pl. 25°53′30″ r. ilg. / 51.32778°š. pl. 25.89167°r. ilg.
Fukušimos I atominė elektrinė | |
---|---|
Vieta | Japonija, Okuma, Fukušimos prefektūra |
Eksploatuojanti kompanija |
Tokijo elektros energijos kompanija |
Statybos pradžia |
1967 m. liepos 25 d. |
Pradėta eksploatuoti |
1971 m. kovo 26 d. |
Reaktorių skaičius |
6 |
Reaktorių tipas | BWR |
Eksploatuojami reaktoriai |
1 × 460 MW (Blokas 1 pažeistas) 4 × 784 MW (Blokas 2, 3 pažeisti) 1 × 1 100 MW |
Galingumas | 4 696 MW (max. 7 456 MW) |
Fukušimos I atominė elektrinė – Japonijos branduolinė jėgainė, esanti Okumos mieste, Futabos apskrityje, Fukušimos prefektūroje. Elektrinė turi 6 verdančio vandens reaktorius, kurių bendra galia siekia 4,7 GW. Reaktoriai aprūpinti stabdymo sistema, tačiau ilgai dirbusį reaktorių staiga ir visiškai sustabdyti neįmanoma – lieka keli procentai buvusio galingumo kurie išnyksta labai pamažu (vadinamoji liekamoji šiluma). Todėl sustabdžius, aušinimo sistemos siurbliai kurį laiką turi veikti ir toliau, maitinami jau išorinio energijos šaltinio. Reaktoriai apsaugoti gaubtais, todėl katastrofos metu visa radioaktyvi medžiaga teoriškai turėjo likti viduje. Vėliau įvykusios katastrofos metu visgi nutekėjo daug radiacijos, nes šie gaubtai turėjo būti atidaryti dėl pavojingai aukšto slėgio; taip pat kai kurie galėjo būti pažeisti. Kompleksas turėjo šešių metrų aukščio apsauginę sieną kuri nepadėjo nuo 14 metrų aukščio cunamio bangos.
Po 2011 m. kovo 11 d. žemės drebėjimo ir cunamio sutrikdė reaktorių aušinimo sistemų darbą, kuris neatstatytas iki šiol. Dėl gresiančios avarijos iš apylinkių buvo evakuoti žmonės.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Reaktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Blokas | Tipas[1] | Statybų pradžia[2] | Pirmas paleidimas[2] | Komercinė eksploatacija[2] | Elektrinė galia[2] | Reaktoriaus gamintojas[1] | Architektūra | Statyba |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Fukušima I – 1 | BWR-3 | 1967 m. liepos 25 d. | 1970 m. lapkričio 17 d. | 1971 m. kovo 26 d. | 460 MW | General Electric | Ebasco | Kajima |
Fukušima I – 2 | BWR-4 | 1969 m. birželio 9 d. | 1973 m. gruodžio 24 d. | 1974 m. liepos 18 d. | 784 MW | General Electric | Ebasco | Kajima |
Fukušima I – 3 | BWR-4 | 1970 m. gruodžio 28 d. | 1974 m. spalio 26 d. | 1976 m. kovo 27 d. | 784 MW | Toshiba | Toshiba | Kajima |
Fukušima I – 4 | BWR-4 | 1973 m. vasario 12 d. | 1978 m. vasario 24 d. | 1978 m. spalio 12 d. | 784 MW | Hitachi | Hitachi | Kajima |
Fukušima I – 5 | BWR-4 | 1972 m. gegužės 22 d. | 1977 m. rugsėjo 22 d. | 1978 m. balandžio 18 d. | 784 MW | Toshiba | Toshiba | Kajima |
Fukušima I – 6 | BWR-5 | 1973 m. spalio 26 d. | 1979 m. gegužės 4 d. | 1979 m. spalio 24 d. | 1 100 MW | General Electric | Ebasco | Kajima |
Fukushima I – 7 (planuojama)[3] | ABWR | 2012 m. balandis | 2016 m. spalis | 1 380 MW | ||||
Fukushima I – 8 (planuojama)[3] | ABWR | 2012 m. balandis | 2017 m. spalis | 1 380 MW |
2011 m. žemės drebėjimo ir cunamio pasekmės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po 2011 m. kovo 11 d. žemės drebėjimo automatiškai sustojo 1, 2 ir 3 elektrinės blokai (4, 5 ir 6 buvo išjungti planiniam patikrinimui). Netekusi vietinio energijos šaltinio, vis dar būtina aušinimo sistema ėmė naudoti išorinę, skirstomojo tinklo energiją. Drebėjimui pažeidus išorines elektros linijas, buvo paleisti avariniai dyzeliniai generatoriai, kuriuos netrukus užpylė kilęs cunamis. Sustojusiuose blokuose sutriko reaktorių aušinimas, pradėjo kilti temperatūra ir slėgis. Pradėjo veikti avarinės, elektros nereikalaujančios aušinimo sistemos, tačiau jų nepakako. Atgabentų kilnojamų elektros generatorių nebuvo kaip prijungti nes rūsiuose esantys įvadai tebebuvo užtvindyti. Aušinančiam vandeniui pradėjus virti ir išgaravus, reaktorių aktyvi dalis likusi be aušinamojo skysčio ir per keletą dienų ar valandų išsilydė, susidariusiai lavai nutekant į apsauginių pastatų dugnus. Įkaitusiems vandens garams reaguojant su reaktoriuje naudojami cirkoniu, susidarė daug vandenilio kuris vėliau 1,2 ir 3 blokuose sprogo, sugriaudamas išorinius pastatus (jų viduje esantys reaktorių apsauginiai statiniai išliko). Vandenilis nutekėjo ir sprogo bandant išleisti reaktoriuose susikaupusias dujas, ką būtinai reikėjo padaryti dėl pavojingai didelio slėgio. Vėliau išorinis elektros tiekimas buvo atstatytas, tačiau sprogimų ir potvynių sugadintos aušinimo sistemos ir toliau neveikė.
Suardyti reaktoriai vis dar gamino pavojingai daug šilumos ir vėliau buvo aušinami jūros vandeniu, pilant jį ant reaktorių liekanų gigantiškais betono siurbliais. Nors ir atvėsinęs reaktorius, šis vanduo susikaupė reaktorių rūsiuose, tapdamas labai radioaktyvus. Kadangi aušinti reaktorius reikėjo ir toliau, jo vanduo rūsiuose vis kilo, grėsdamas pradėti piltis į jūrą. Gelbėdamasi nuo to (ir nepaisydama tarptautinių protestų), Japonijos vyriausybe leido išleisti tiesiai į okeaną, anksčiau elektrinėje saugomą, daug mažiau radioaktyvų vandenį, kad dalį vandens iš rūsių būtų galima perpumuoti į jo buvusias talpyklas.
Ilgainiui buvo pastatytos labiau uždaros aušinimo sistemos, apvalant nuo radioaktyvumo ir pilant į reaktorius rūsiuose esantį vandenį. Panaudojant tą patį vandenį, potvyniai šiuo metu jau nebegresia. Reaktorių temperatūra per kelis mėnesius nukrito žemiau 100 °C ir pati savaime taip pat nekelia pavojaus. Tačiau kada, ir kaip pavyks išardyti ir nukenksminti išsilydžiusius reaktorius, šiuo metu dar nėra aišku. Šiai katastrofai priskirtas septintas INESA reikšmingumo lygmuo – toks pats kaip ir Černobylio įvykiams.
1 blokas | 2 blokas | 3 blokas | 4 blokas | 5 blokas | 6 blokas | |
---|---|---|---|---|---|---|
Galia (MWe) | 460 | 784 | 784 | 784 | 784 | 1100 |
Reaktorius | BWR-3 | BWR-4 | BWR-4 | BWR-4 | BWR-4 | BWR-5 |
Būsena žemės drebėjimo metu | Veikė | Veikė | Veikė | Pašalintas kuras | Sustabdytas | Sustabdytas |
Kuro vientisumas | 70% pažeista | 33% pažeista | Pažeistas | Kuro strypų nėra | Nepažeistas | Nepažeistas |
Apsauginio pastato vientisumas | Nepažeistas | Įtariamas pažeidimas | Įtariamas pažeidimas, mažai tikėtinas | Nepažeistas | Nepažeistas | Nepažeistas |
Branduolio aušinimo sistema 1 (ECCS/RHR) |
Neveikianti | Neveikianti | Neveikianti | Nebūtina | Nebūtina | Nebūtina |
Branduolio aušinimo sistema 2 (RCIC/MUWC) |
Neveikianti | Neveikianti | Neveikianti | Nebūtina | Nebūtina | Nebūtina |
Pastato vientisumas | Pažeistas smarkiai | Pažeistas truputį | Pažeistas smarkiai | Pažeistas smarkiai | Nepažeistas | Nepažeistas |
Slėgio indas: vandens lygis | Apie pusė kuro | Aukštesnis, nei pusė kuro | Apie pusė kuro | Saugus | Saugus | Saugus |
Slėgio indas: slėgis | Stabilus | Nežinomas | Stabilus | Saugus | Saugus | Saugus |
Apsauginio pastato slėgis | Nežinomas | Nežinomas | Stabilus | Saugus | Saugus | Saugus |
Jūros vandens tiekimas branduoliui | Tęsiamas | Tęsiamas | Tęsiamas | Nereikalingas | Nereikalingas | Nereikalingas |
Jūro vandens tiekimas į apsauginį pastatą |
Tęsiamas | Bus nuspręsta | Tęsiamas | Nereikalingas | Nereikalingas | Nereikalingas |
Apsauginio pastato vėdinimas | Tęsiamas | Ruošiamasi | Tęsiamas | Nereikalingas | Nereikalingas | Nereikalingas |
Kuro vientisumas panaudoto kuro baseine (SFP) |
(nėra informacijos) | (nėra informacijos) | SFP lygis žemas, Pradedamas vandens tiekimas |
SFP lygis žemas, Ruošiamasi vandens tiekimui, Įtariamas kuro strypų pažeidimas |
SFP temperatūra kyla | SFP temperatūra kyla |
Poveikis aplinkai | 646 µSv/valandą (kovo 17 d., 11:10) | |||||
Evakuacijos spindulys | 20 km nuo atominės elektrinės. Žmonėms, gyvenantiems 20-30 km nuo elektrinės rekomenduojama likti namuose. | |||||
INES | 7 lygmuo (pagal NISA apskaičiavimus, patvirtinta Tarptautinės atominės energijos agentūros) |
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Reactors in operation“. IAEA. 2009-12-31. Nuoroda tikrinta 2011-03-15.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 „Japan: Nuclear Power Reactors“. Power Reactor Information System - PRIS. IAEA. Suarchyvuotas originalas 2011-05-28. Nuoroda tikrinta 2011-03-15.
- ↑ 3,0 3,1 „Nuclear Power in Japan“. World Nuclear Association. 2011-02-24. Suarchyvuotas originalas 2012-02-20. Nuoroda tikrinta March 12, 2011.
- ↑ http://www.jaif.or.jp/english/news_images/pdf/ENGNEWS01_1300368041P.pdf Archyvuota kopija 2011-05-13 iš Wayback Machine projekto.