Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
Mazovijos Vysokio apskritis (lenk. Powiat wysokomazowiecki) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Apskrities centras Mazovijos Vysokio miestas. Apskritis ribojasi su Balstogės, Bielsko, Mazovijos Ostruvo, Semiatičės, Palenkės Sokoluvo ir Zambruvo apskritimis. Apskrityje yra 10 valsčių.
Apskrities valsčiai
Apskrityje yra 10 valsčių:
| Valsčius
|
Rūšis
|
Plotas
(km²)
|
Gyventojai
(2006)
|
Centras
|
| Mazovijos Vysokis
|
miesto
|
15,2
|
9 257
|
|
| Cechanoveco valsčius
|
miesto-kaimo
|
201,5
|
9 454
|
Cechanovecas
|
| Čiževo valsčius
|
miesto-kaimo
|
123,4
|
6 653
|
Čiževas
|
| Klukovo valsčius
|
kaimo
|
123,8
|
4 681
|
Klukovas
|
| Kobilino Božimų valsčius
|
kaimo
|
119,6
|
3 622
|
Kobilin Božimai
|
| Kulešės Košcelnės valsčius
|
kaimo
|
115,5
|
3 361
|
Kuleše Košcelnė
|
| Novės Piekutų valsčius
|
kaimo
|
109,4
|
3 991
|
Nove Piekutai
|
| Sokolų valsčius
|
kaimo
|
155,6
|
5 952
|
Sokolai
|
| Šepetovo valsčius
|
miesto-kaimo
|
151,9
|
7 485
|
Šepetovas
|
| Mazovijos Vysokio valsčius
|
kaimo
|
166,1
|
5 263
|
Mazovijos Vysokis *
|
| * nepriklauso valsčiui
|
Istorija
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Vakarinė apskrities dalis 1807–1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 1816–1837 m. Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1866 m. Augustavo gubernijai, 1867–1914 m. Lomžos gubernijai. Rytinė apskrities dalis 1807–1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai. XXI a. pradžioje pradėtas naudoti Mazovijos Vysokio apskrities herbas.
Gyventojai
1867 m. buvo 54 230 žmonės, 1890 m. – 69 911. Pagal 1921 m. lenkų atlikto surašymo duomenis apskrityje gyveno 70 975 žmonės, iš kurių 63 263 (89,1%) lenkai, 7 157 (10,1%) žydai, 334 (0,5%) gudai, 145 rusai, 51 rusėnai, 9 vokiečiai, 3 lietuviai, 1 čekas, 1 estas, 1 prancūzas, 1 latvis ir 1 italas. 62 002 (87,4%) katalikai, 8 114 (11,4%) judaistai, 740 (1,0%) stačiatikiai, 81 (0,1%) protestantai ir 20 graikų katalikai.
Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
| Aprašymas |
Bendrai |
Moterys |
Vyrai
|
| Bendrai |
60 063 |
100% |
29 923 |
49,8% |
30 140 |
50,2%
|
| Miestai |
14 251 |
100% |
7 397 |
51,9% |
6 854 |
48,1%
|
| Kaimai |
45 812 |
100% |
22 526 |
49,2% |
23 286 |
50,8%
|
Nuorodos
Literatūra
- W. Jemielity, Szkolnictwo w Guberni Łomżyńskiej, Wydawnictwo ATK, Warszawa, 1994, s. 26-28.
- J. Kryński, Wysokie Mazowieckie. Monograficzny zarys dziejów, Wysokie Mazowieckie, 1992, s. 108–114, 166, 175, 202, 220–223.
- W. Wincenciak, Oświata i szkolnictwo północno-wschodniego Mazowsza w latach wojny i okupacji (1939–1945), ŁTN im. Wagów, Łomża 1993 r. s. 13-15.
- W. Jemielity, Szkolnictwo w Guberni Łomżyńskiej, Wydawnictwo ATK, Warszawa, 1994, s. 14,15.
- W. Jemielity, Szkoły średnie i zawodowe w województwie białostockim w latach 1919–1939, Łomża 1991, s. 44-45.
Šaltiniai
Lenkija
Palenkės vaivadija
Vikiteka
