Kvinta

Kvinta – muzikinis intervalas, apimantis penkis gretimus diatoninės dermės laipsnius.^[1] Kvintos esti trijų rūšių: natūrali, arba grynoji kvinta (apima penkis laipsnius; atstumas tarp viršutinio ir apatinio garso yra 3,5 tono). Sumažintoji kvinta už grynąją yra siauresnė pustoniu (apima 5-is gamos laipsnius, atsumas tarp garsų – 3 tonai), ir padidintoji kvinta, už grynąją platesnė pustoniu (apima 5-is laipsnius, atstumas tarp garsų – 4 tonai). Sutrumpintai kvinta yra žymima gr5. Priešingas kvintai intervalas yra kvarta.

Dažniausiai kvinta yra sutinkama mažoriniuose ir minoriniuose trigarsiuose. Kita vertus, kadangi kvinta labai mažai teprisideda prie bendrojo akordo skambėjimo, būdama stipriai konsonuojantis paprastasis intervalas, todėl neretai, jei dėl grojimo patogumo ar kitų priežasčių reikia praleisti vieną ar kelias natas, tam pasirenkamos tos, kurios yra kvintos intervalu nuo pagrindinės akordo natos.

Racionaliojoje intonacijoje kvintą atitinka dažnių santykis 3:2. Lygiojoje temperacijoje kvinta yra lygi septyniems pustoniams ir yra 0,11 % mažesnė už racionaliąją. Racionalioji kvinta ir oktava sudaro Pitagoro darnos pagrindą.

Kvintų ratas yra garsų erdvės chromatinėje gamoje modelis, kuriame garsų gretimumas vienas kitam nustatomas ne pagal tai, kiek pustonių juos skiria, bet per kiek kvintų juos galima pasiekti vienas nuo kito. Kuo toliau yra garsai vienas nuo kito kvintų rate, tuo labiau jie disonuoja.

Kvinta yra laikoma labiausiai konsonuojančiu dvigarsiu po unisono ir oktavos. Be to, smuikų, altų ir violančelių stygos ir derinamos kvintų intervalais.

Atvira kvinta arba galios akordu yra vadinamas akordas, kurį sudaro tik pirmasis ir penktasis laipsniai. Šis akordas ypač populiarus vėlyvųjų viduramžių organume ir ankstyvojo renesanso muzikoje, taip pat šiuolaikinėje roko, ypač metalo ir pankroko muzikoje.