Pereiti prie turinio

Irbis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
Panthera uncia
Irbis (Panthera uncia)
Irbis (Panthera uncia)
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Šeima: Katiniai
( Felidae)
Pošeimis: Didžiosios katės
( Pantherinae)
Gentis: Panteros
( Panthera)
Rūšis: Irbis
( Panthera uncia)
Binomas
Panthera uncia
Schreber, 1775
Sinonimai
  • Uncia uncia Pocock, 1930
Snieginio leopardo paplitimas
Irbio natūralus paplitimas Vidurinėje Azijoje:

ruda spalva - paplitimas,
balsva spalva - galimai paplitęs

Irbis, arba snieginis leopardas (Panthera uncia) – katinių (Felidae) šeimos, didžiųjų kačių (Pantherinae) pošeimio, panterų (Panthera) genties plėšrus žinduolis.

Irbis
Irbis
Irbio iltiniai dantys
Irbio jaunikliai
Irbio gyvenamas biotopas
Ėdantis irbis

Paplitimas

Gyvena Vidurinės Azijos nuo 500 metrų iki 5800 metrų aukščio aukštikalnėse, bet dažniausiai aptinkami nuo 3000 m iki 5000 metrų aukštyje ar aukščiau. Mėgsta uolas, spygliuočių miškus, krūmynus. Tibeto ir Mongolijos plynaukštėse gyvenantys laikosi prie skardžių, stačių šlaitų, uolienų atodangų, mėgsta raižytą kraštovaizdį.

Irbių populiacijos stabilumui didžiausias pavojus yra brakonieriavimas bei odos ir kūno dalių prekyba.

Įrašytas į Tarptautinę raudonąją knygą.

Apibūdinimas

Irbiai tvirto kūno sūdėjimo, trumpokomis kojomis. Kūno ilgis nuo galvos neįskaitant uodegos 75-150 cm, aukštis iki pečių 56 cm, uodega labai ilga, 80-105 cm, kūno masė 22–54 kg, stambiausi patinai iki 75 kg. Kailis šviesiai pilkas, beveik baltas, su tamsiomis žiedo pavidalo dėmėmis. Pilvas balsvas. Storas tankus kailis, kurio plaukai 5-12 cm ilgio, irbį saugo nuo šalčio, o jo raštas padeda užsimaskuoti tarp uolų ir sniegynų. Iltiniai dantys 28,6 mm ilgio ir yra labiau laibesni, nei kitų panteros genties rūšių iltiniai dantys.

Irbių kūno dalių požymiai parodo, kad jie gerai adaptavosi gyventi šaltoje ir kalnuotoje aplinkoje. Jų apvalios, nedidelės ausys padeda daug neprarasti kūno temperatūros. Jo plačios kojų letenos prisitaikę vaikščioti per gilų sniegą, o jų apačioje esantis kailiukas padeda išlaikyti stabilumą ant stačių kalnų šlaitų, bei neprarasti normalios kūno temperatūros. Labai ilga uodega, padeda išlaikyti kūno balansą bėgant uolėtoje aplinkoje. Uodega labai stora dėl susikaupusių riebalų, ir apaugusi labai tankia vilna, kuri padeda, irbiui miegant, ja pasinaudoti kaip apklotu prisidengiant snukį.[2].

Gyvensena

Gyvena pavieniui, išskyrus poravimosi laikotarpį. Patelės subręsta 2-3 metų amžiaus. Poruojasi vasario-kovo mėnesiais. Nėštumas trunka 90-100 dienų. Uolos urve ar siaurame jos plyšyje, išklotame jos kailio plaukeliais, patelei gimsta dažniausiai 3-5, 320-567 g jaunikliai. Tuometu jie būna silpni ir akli, bet jau su susiformavusiu tankiu kailiuku. Maždaug po septynių dienų prasimerkia, o vaikštinėti pradeda penktą savaitę. Nuo dešimtos savaitės visiškai guvūs. Guolį palieka būdami 2-4 mėnesių amžiaus, bet dar 18–22 mėnesius pasilieka su motina, kol tampa visiškai nepriklausomi.

Mityba

Medžioja įvairius žinduolius, dažniausiai prietemoje, o medžiojamų gyvūnų rūšys įvairios priklausomai nuo regiono ir metų laikų.

Medžioja melsvuosius avinus (Pseudois nayaur), himalajinius tarus, kalninius avinus, bezoarinius ožius, kalnų ožius, sraigtaragius ožius bei naminius gyvulius[3].

Karakorume, Tian Šanyje, Altajaus kalnuose, Mongolijos Tosto kalnuose daugiausia medžioja sibirinius ožius, baltasnukius elnius (Cervus albirostris), sibirines stirnas. Rečiau mažasias pandas, šernus, laibaliemenes beždžiones, kiškius, švilpikus, ularus, kalninius keklikus (Alectoris chukar), nevengia ėsti dvėseliną[4].

Taksonomija

Anksčiau buvo priskirtas atskirai Uncia genčiai, bet remiantis genetiniais tyrimais, nuo 2008 m. irbis (Panthera uncia) priskirtas panterų (Panthera) genčiai[5]. Genetiškai artimiausi tigrams. Nepaisant tai, jo klasifikacija didžiųjų kačių (Pantherinae) pošeimyje iki šiol išliko diskutuotina, priklausomai nuo jį tyrinėjančių specialistų.

Remiantis morfologiškais skirtumais, buvo apibūdinti du porūšiai, bet oficialiai niekur nepatvirtinta.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

  1. „IUCN Red List - Panthera uncia“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-11-08.
  2. snowleopardnetwork.org / Chadwick, D. H. 2008. Out of the Shadows Archyvuota kopija 2021-01-22 iš Wayback Machine projekto. / The elusive Central Asian snow leopard steps into a risk-filled future. | National Geographic, June 2008 [213. No.6], 106-129. Washington D.C., National Geographic Society.
  3. snowleopardnetwork.org / Snow leopard predation in a livestock dominated landscape in Mongolia Archyvuota kopija 2016-01-28 iš Wayback Machine projekto. | Örjan Johanssona, Tom McCarthyc, Gustaf Sameliusa, Henrik Andréna, Lkhagvasumberel Tumursukhe, Charudutt Mishra | Article history: Received 11 September 2014. Received in revised form 29 January 2015. Accepted 1 February 2015
  4. snowleopard.org / The Snow Leopards
  5. Jackson R., Mallon D., McCarthy T., Chundaway R.A., Habib B. 2008. Panthera uncia. IUCN Red List of Threatened Species. Žiūrėta 2012 spalio 22