Baldassare Longhena
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Baldassare Longhena (1598 Venecija – 1682 m. vasario 18 d., Venecija), žymiausias baroko epochos Venecijos architektas.
Architektūros mokėsi pas Vincenzo Scamozzi. Po jo mirties, 1640 metais, pabaigė V. Scamozzi pradėtą Procuratie Nuove pastatų kompleksą San Marco aikštėje.
B. Longhena labiausiai išgarsėjo bažnyčių projektais: pastatė Kiodža miesto katedrą (1624-47), Santa Maria degli Scalzi bažnyčią Venecijoje (1656-80, fasado autorius architektas G. Sardi). Taip pat sukūrė dell’Ospedaletto bažnyčios fasadą (1670-78).
Prie Didžiojo kanalo pastatė rūmų: Palazzo Pesaro (1659–1710, dabar Correr muziejus) ir Palazzo Rezzonico (Ca’ Rezzonico, XVII a. vid. – 1752/56, viršutinis aukštas suprojektuotas architekto G. Massari).
B. Longhena daug bendravo su vienuoliais benediktinais. Jų San Giorgio Maggiore vienuolynui suprojektavo laiptinę (1645 m.), kur du paraleliniai laiptatakiai sueina į vieną aikštelę. Šis principas vėliau išplito po visą Italiją ir Europą.
B. Longhena kūrybos šedevru laikoma Santa Maria della Salute bažnyčia Venecijoje (1631/32-87), prie pat įplaukimo į Didįjį Kanalą. Tai aštuonkampio plano šventovė, su dideliu kupolu. Kupolo būgnas puoštas spiralėmis ir ant jų esančiomis skulptūromis, kurios kartu atlieka ir atraminę funkciją. Centrinis įėjimas – romėnų triumfo arka. Interjero sprendimas artimas teatriniam principui – kolonos ir arkos išdėstytos taip, kad nuosekliai vestų lankytojo žvilgsnį po visas pastato erdves ir koplyčias. Šis B. Longhena sumanymas labai pamėgtas ir išplėtotas XVIII a. architektūroje.
