Rainių koplyčia
55°57′51″š. pl. 22°17′41″r. ilg. / 55.964236°š. pl. 22.29481°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Telšių |
| Savivaldybė | Telšių rajonas |
| Gyvenvietė | Rainiai |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1991 m. |
Rainių Kančios koplyčia – koplyčia, stovinti Rainių kaime, Telšių rajone, apie 5 km į pietryčius nuo Telšių, prie kelio 160 Telšiai–Varniai–Laukuva . Pastatyta atminti garsiausiai Lietuvoje sovietinių žudynių vietai.
Koplyčia atidaroma sekmadienių rytais, tada čia vyksta pamaldos, į kurias susirenka Rainių, Viešvėnų kaimų žmonės, atvažiuoja tikinčiųjų ir iš Telšių. Žmonių čia atvyksta ir per Rainių žudynių metines, kurios sutampa su Joninėmis.
Koplyčios lubose nutapytos freskos (aut. Antanas Kmieliauskas), kuriose pavaizduoti Rainių kankiniai. Langus puošia vitražai, vaizduojantys kančią (aut. Algirdas Dovydėnas). Koplyčios rūsyje įrengta ekspozicija, kurioje pasakojama apie šią skaudžią tragediją. Ekskursijoms teikiamos gido paslaugos.[1].
1991 m. įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą (u.k. 21881). 1994 m. architektui A. Žebrauskui, dailininkui A. Kmieliauskui, vitražistui A. Dovydėnui, skulptoriui R. Midvikiui už Rainių memorialo kūrimą suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Istorija
Antrojo pasaulinio karo pradžioje iš buvusio Telšių kalėjimo 1941 m. naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją bolševikai į Rainių miškelį išvežė ir ten žiauriai nužudė 76 politinius kalinius. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai pradėta statyti koplyčia buvo nugriauta, Rainių miškelis iškirstas. Siekta, kad žmonės pamirštų baisiąją tragediją ir jos kaltininkus. Tačiau Rainių aukų kančios neišblėso žmonių atmintyje.
1988 m. įsikūrusi Žemaičių kultūros draugija vienu iš savo veiklos tikslų numatė sugrįžti prie 1942 m. nerealizuotos architekto Jono Virako koplyčios pastatymo idėjos. Pagal J. Virako eskizus koplyčios projektą padarė Telšių rajono vyr. architektas Algirdas Žebrauskas. A. Žebrauskui pavyko įgyvendinti kolegos architekto J. Virako dar karo metų svajonę. Remiantis jo paliktais eskizais ir brėžiniais, už kuriuos šį garsų Lietuvos architektą sovietai buvo ištrėmę į lagerius, ir buvo suprojektuota Kančios koplyčia.
Koplyčia pradėta statyti 1990 m. vasario 7 d., pašventinta 1991 m. birželio 23 d., minint 50-ąsias kankinių nužudymo metines. Ji įamžino ir visų sovietinio teroro aukų atminimą.
Šalia koplyčios esančiame miškelyje, kur buvo nukankinti politiniai kaliniai, pastatytas skulptoriaus Regimanto Midvikio iškaltas akmeninis kryžius. Dar trys kryžiai, tik mediniai ir nudažyti tautinės vėliavos spalvomis, stūkso pakeliui. Pastaruosius vietos žmonės ištašė ir pastatė čia netrukus po žudynių. Po karo stribai juos paskandino Viešvėnų tvenkinyje. Tik neseniai, nuleidus tvenkinio vandenį, kryžiai buvo rasti, nudažyti ir atstatyti.
