Peržiūrėti šaltinį Nemunas

Jūs neturite leidimo keisti šį puslapį dėl šių priežasčių:
Šis puslapis yra iš dalies užrakintas, jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai.
Your IP address is in a range that has been blocked on all Wikimedia Foundation wikis. The block was made by ‪EPIC‬. The reason given is Open proxy/Webhost: See the help page if you are affected.
- Start of block: 10:48, 2 liepos 2024
- Expiry of block: 10:48, 2 liepos 2025
Your current IP address is 206.189.44.186. The blocked range is 206.189.32.0/20. Prašome nurodyti visas aukščiau esančias detales į savo užklausose. If you believe you were blocked by mistake, you can find additional information and instructions in the No open proxies global policy. Otherwise, to discuss the block please post a request for review on Meta-Wiki. You could also send an email to the stewards VRT queue at stewards@wikimedia.org including all above details.
Jūs galite peržiūrėti ir kopijuoti puslapio kodą.
{{pps-template|small=yes}}

{{Infolentelė upė
| Pavadinimas = Nemunas
| Paveiksliukas = Nemunas .jpg 
| Paveikslėlio apibūdinimas = Nemunas netoli [[Graužėnai|Graužėnų]], [[Jurbarko rajonas|Jurbarko raj.]] 
| Ilgis = 937,4
| Nuolydis = 
| Vidutinis debitas = 540
| Baseino plotas = 98 200
| Ištakos = [[Minsko sritis]]
| Žiotys = [[Kuršių marios]]
| Šalys = [[Baltarusija]], [[Lietuva]], [[Rusija]]
| Vikiteka = Category:Neman
}}
{{otheruses}}
[[Vaizdas:Nemunas.png|290px|thumb|Nemunas žemėlapyje]]

'''Nemunas''' ({{be|Нёман, Nioman}}, {{prg|Mīmeli}}, {{ru|Неман, Neman}}, {{vok|Memel}}, {{žem|Nemons}}) – ilgiausia [[Lietuva|Lietuvos]] upė. Jo visas ilgis yra 937 km, Lietuvos teritorijoje teka 359 km. Likusioji dalis teka per [[Baltarusija|Baltarusiją]] (462 km) bei riboja Lietuvos sieną [[Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena|su Baltarusija]] (17,3 km) ir [[Lietuvos–Rusijos valstybinė siena|Rusijos Kaliningrado sritimi]] (98,7 km). Nemuno baseino plotas 98 200 km², iš jų 46 600 km² yra Lietuvoje <ref name = "TLE">{{TLE|3|194-196||Nemunas}}</ref> (apima 72 % Lietuvos teritorijos).

Tai yra ketvirta pagal ilgį Baltijos jūros baseino upė.

== Tėkmė ==
[[Vaizdas:Stowbsty8 rotated part.jpg|thumb|225px|left|Nemuno aukštupys ties Stolbcais]]
[[Vaizdas:Nemunas. Už Paleičių kaimo.jpg|thumb|225px|left|Nemuno deltos lankos]]
Nemunas prasideda Baltarusijoje, 45 km į pietus nuo [[Minskas|Minsko]], Uzdzensko rajono Aukštutinio Nemuno (''Верх-Нёман'') kaimo apylinkėse, pelkėtame [[Baltarusijos aukštumos|Baltarusijos aukštumų]] pažemėjime, 179 m aukštyje virš jūros lygio. Pradžioje upė teka į pietus, bet susiliejusi su [[Usa (Nemunas)|Usa]] gerokai praplatėja ir pasuka į vakarus. Nemuno aukštupys driekiasi iki santakos su [[Katra]] (402 km ruožas). Jame upė teka plačiu [[slėnis|slėniu]] [[Nemuno aukštupio žemuma]], susidariusia paskutiniame tarpledynmetyje. Vagos plotis žemiau [[Ščiara|Ščiaros]] žiočių 150–280 m, gylis iki 4 m. [[Salpa]] užima beveik visą slėnį, jos plotis 2–4 km. Upė, vingiuodama per salpą, sudaro nemažai [[senvagė|senvagių]] ir [[meandra|meandrų]]. Vidutinis nuolydis 20&nbsp;cm/km.<ref name = "TLE"/>

Vidurupio ilgis 327 km, jis tęsiasi iki santakos su Nerimi. Už Katros žiočių Nemunas pasuka į šiaurę. Nuo santakos su [[Juodoji Ančia|Juodąja Ančia]] 17 km ruože Nemunu išvesta Lietuvos ir Baltarusijos [[valstybės siena]], o toliau upė teka Lietuvos teritorija. Čia Nemunas graužiasi per morenines aukštumas, todėl sudaro meandras, o tarp Punios ir Birštono – [[Didžiosios Nemuno kilpos|Didžiąsias Nemuno kilpas]]. Slėnis siauras, gilus, beveik be salpos. Krantai statūs, ardomi. Vagoje daug [[rėva|rėvų]] – ties Gardinu, Merkine (Bajorė, Meška, Sakalai, Merkinės rėva, Žirklės, Siuvėjas), Alytumi (Kiaulė, Paršiukas, Kuilys, Avinas, Kriaušė), Balbieriškiu (Barbiera, Buršalas). Žemutinė vidurupio dalis užlieta [[Kauno marios|Kauno marių]]. Jų dugne atsidūrė ir pavojingiausios Nemuno rėvos – Guoga, Velnio tiltas, Velnio pirtis, Kamandulė). Vidurupio [[upės vaga|vagos]] plotis svyruoja nuo 80 m siauruose ir giliuose slėnio ruožuose iki 200–300 praplatėjimuose. Būdingas vagos gylis 1-3,5 m. Vidutinis nuolydis – 23&nbsp;cm/km. Ypač sraunūs ruožai yra 14 km žemiau Merkio žiočių ir 13 km aukščiau [[Peršėkė]]s žiočių. Čia nuolydis atitinkamai 43 ir 38&nbsp;cm/km, o srovės greitis viršija 2 m/s.<ref name = "TLE"/> Nemuno vidurupio slėnyje į paviršių trykšta daug [[mineralinė versmė|mineralinių versmių]].

Žemupyje (208&nbsp;km) Nemunas teka į vakarus. Už Smalininkų sudaro Lietuvos-Rusijos valstybinę sieną. 48 km nuo žiočių prasideda [[Nemuno delta]] – upė išsišakoja į [[Rusnė (upė)|Rusnę]] (pagrindinė vaga) ir [[Gilija|Giliją]] (atsišakoja link Rusijos). Ties [[Rusnė]]s miesteliu upė skaidosi į [[Atmata|Atmatą]] dešinėje ir [[Skirvytė|Skirvytę]] kairėje taip sudarydama [[Rusnės sala|Rusnės salą]]. Toliau šios atšakos dar skaidosi į smulkesnes protakas ir suteka į [[Kuršių marios|Kuršių marias]] 40 km į pietus nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]]. Žemupio vaga lyginant su vidurupiu gerokai praplatėja (iki 500 m), tėkmė sulėtėja (nuolydis 1,5&nbsp;cm/km, o netoli žiočių – iki 3&nbsp;cm/km). Vaga daug mažiau vingiuota, gausu seklumų, laikinų smėlio salų. Aukštutinėje žemupio dalyje slėnis ryškus, 1,5–2 km pločio, 30 – 35 m aukščio šlaitais. Už Jurbarko slėnis jau nebe toks žymus. Už Jūros žiočių Nemunas kerta [[Vilkyškių kalvagūbris|Vilkyškių kalvagūbrį]] ir toliau teka per Pamario [[lanka]]s. Upės vagos gylis žemupyje – 1,5–5 m.<ref name = "TLE"/>

== Intakai ir baseinas ==
[[Vaizdas:Nemunas Baseinas (hidrologija).svg|miniatiūra|dešinėje|Nemuno baseinas - Baltijos jūros baseino dalis]]
{{main|Sąrašas:Nemuno intakai}}

Visas Nemuno baseino plotas apima 97 928 km², iš kurių 46 700 km² yra Lietuvos teritorijoje, 45 450 km² – Baltarusijos, 2 520 km² – Lenkijos, 3 170 km² – Rusijos ir 88 km² – Latvijos teritorijoje.<ref>http://aaa.am.lt/VI/rubric.php3?rubric_id=1660 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070807191132/http://aaa.am.lt/VI/rubric.php3?rubric_id=1660 |date=2007-08-07 }}</ref> Nemuno baseinas ribojasi su [[Venta|Ventos]], [[Lielupė]]s, [[Dauguva|Dauguvos]], [[Dniepras|Dniepro]], [[Vysla|Vyslos]], [[Prieglius|Priegliaus]], [[Danė]]s, [[Bartuva|Bartuvos]] baseinais. Baseino ežeringumas – 2,5 %. Lietuvoje Nemuno baseinui priklauso apie 20 tūkst. upių ir upelių. [[Intakas|Intakų]] eilė siekia iki 11 grandžių. Baltarusijoje upė turi daug tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų intakų, tačiau Lietuvoje visi didesni intakai (išskyrus Šešupę) įteka tik iš dešinės. Nemunas iš viso turi apie 180 intakų.

Ilgiausieji intakai:
* dešinieji – [[Sula (Baltarusijos upė)|Sula]], [[Usa (Nemunas)|Usa]], [[Beržūna]], [[Gauja (Nemunas)|Gauja]], [[Ditva]], [[Lebeda]], [[Katra]], [[Merkys]], [[Verknė]], [[Strėva]], [[Neris]], [[Nevėžis]], [[Dubysa]], [[Mituva]], [[Jūra (upė)|Jūra]], [[Šyša]], [[Gėgė]], [[Minija]];
* kairieji – [[Uša (Nemunas)|Uša]], [[Servečius (Nemunas)|Servečius]], [[Molčiadė]], [[Ščiara]], [[Zelva (upė)|Zelva]], [[Rosė (Nemunas)|Rosė]], [[Svisločius (Nemunas)|Svisločius]], [[Juodoji Ančia]], [[Baltoji Ančia]], [[Peršėkė]], [[Jiesia]], [[Šešupė]].

== Hidrologija ==
Per metus į [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]] Nemunu nuteka vidutiniškai 21,6 km³ vandens. Didžiausia [[Vandens nuotėkis|nuotėkio]] dalis nuteka pavasarį – 41-46 %, vasarą – 15-18 %, rudenį 19-22 %, žiemą – 17-21 %. Upę maitina krituliai, šaltinių, sniego tirpsmo vanduo. Didžiausias [[debitas]] paprastai būna pavasarį, per potvynį, tačiau pasitaiko ir vasaros poplūdžių metu ar žiemą. Didžiausias užfiksuotas – 91,5 m³/s [[1953]] m. [[gruodžio 23]] d. ties [[Smalininkai]]s. Mažiausias debitas būna dažniau žiemą, rečiau vasarą. Minimalus Lietuvoje užfiksuotas Nemuno debitas – 33,1 m³/s [[1961]] m. [[gruodžio 18]] d. ties [[Nemajūnai]]s.<ref name = "TLE"/>

Nemunas paprastai užšąla [[gruodis|gruodžio]] pabaigoje ar [[sausis|sausio]] pradžioje, nors šiltomis [[žiema|žiemomis]] neužšąla visai. Vidutiniškai [[ledas|ledo]] danga išsilaiko 48-98 dienas, o ypač šaltomis žiemomis yra išsilaikiusi net 152 dienas ([[1838]]–[[1839]] m. žiemą). Dėl dažnų [[atodrėkis|atodrėkių]] stora ledo danga nesusiformuoja, ledai gali aižyti kelis kartus per metus. Būdinga ledo storis 0,4-0,7 m, Kauno mariose – iki 0,8 m. [[Ledonešis]] gali prasidėti jau sausį, nors paprastai prasideda apie [[kovas|kovo]] vidurį. Dėl nevienodo upės nuolydžio, skirtingo tėkmės greičio, kliūčių susidaro ledų sangrūdos. Jos ypač dažnos ties Neries žiotimis, nes Neries nuolydis didesnis.

{|{{Graži lentelė}}
|-align="center" bgcolor="#6495ED"
! Debitas, m³/s
! ties [[Stolbcai]]s
! ties [[Belica (Lydos rajonas)|Belica]]
! ties [[Mastai]]s
! ties [[Druskininkai]]s
! ties [[Nemajūnai]]s
! ties [[Smalininkai]]s
|-
| Vidutinis || 18,4 || 112 || 154 || 213 || 268 || 540
|-
| Didžiausias || 652 <small>(1958 m.)</small> || 2360 <small>(1958 m.)</small> || 2800 <small>(1958 m.)</small> || 3180 <small>(1958 m.)</small> || 3460 <small>(1958 m.)</small> || 6820 <small>(1829 m.)</small>
|-
|}

Vidutinis debitas, m³/s <ref>{{EL|1|80|Upės}}</ref>: [[Gardinas]] (198), [[Druskininkai]] (209), [[Birštonas]] (271), [[Lampėdžiai]] (447), [[Smalininkai]] (536), [[Gilija]] (634).

<center>
'''Nemuno vidutinis debitas (m³/s) pagal mėnesius, išmatuotas Smalininkų vandens matavimo stotyje.'''<br /> <small>Duomenys apskaičiuoti už 1812 – 1993 metų laikotarpį</small><ref name="grdc">[http://www.grdc.sr.unh.edu/html/Polygons/P6974150.html Nemanus Basin, Station: Smalininkai]</ref>.

<timeline>
Colors=
  id:lightgrey value:gray(0.8)
  id:darkgrey  value:gray(0.3)
  id:sfondo value:rgb(1,1,1)
  id:barra value:rgb(0.6,0.8,0.9)

ImageSize  = width:510 height:300
PlotArea   = left:40 bottom:40 top:20 right:20
DateFormat = x.y
Period     = from:0 till:1500
TimeAxis   = orientation:vertical
AlignBars  = justify
ScaleMajor = gridcolor:darkgrey increment:300 start:0
ScaleMinor = gridcolor:lightgrey increment:150 start:0
BackgroundColors = canvas:sfondo

BarData=
  bar:Jan text:Sausis
  bar:Feb text:Vas.
  bar:Mar text:Kovas
  bar:Apr text:Bal.
  bar:May text:Geg.
  bar:Jun text:Bir.
  bar:Jul text:Liepa
  bar:Aug text:Rugp.
  bar:Sep text:Rugs.
  bar:Oct text:Spalis
  bar:Nov text:Lap.
  bar:Dec text:Gruodis

PlotData=
  color:barra width:30 align:left
  bar:Jan from:0 till: 449.6
  bar:Feb from:0 till: 452.5
  bar:Mar from:0 till: 745.8
  bar:Apr from:0 till: 1306.5
  bar:May from:0 till: 619.9
  bar:Jun from:0 till: 400.9
  bar:Jul from:0 till: 364.3
  bar:Aug from:0 till: 378.8
  bar:Sep from:0 till: 365.2
  bar:Oct from:0 till: 404.1
  bar:Nov from:0 till: 483.8
  bar:Dec from:0 till: 488.4

PlotData=
  bar:Jan at: 450 fontsize:S text: 450 shift:(-10,5)
  bar:Feb at: 453 fontsize:S text: 453 shift:(-10,5)
  bar:Mar at: 746 fontsize:S text: 746 shift:(-10,5)
  bar:Apr at: 1307 fontsize:S text: 1307 shift:(-10,5)
  bar:May at: 620 fontsize:S text: 620 shift:(-10,5)
  bar:Jun at: 401 fontsize:S text: 401 shift:(-10,5)
  bar:Jul at: 364 fontsize:S text: 364 shift:(-10,5)
  bar:Aug at: 379 fontsize:S text: 379 shift:(-10,5)
  bar:Sep at: 365 fontsize:S text: 365 shift:(-10,5)
  bar:Oct at: 404 fontsize:S text: 404 shift:(-10,5)
  bar:Nov at: 484 fontsize:S text: 484 shift:(-10,5)
  bar:Dec at: 488 fontsize:S text: 488 shift:(-10,5)
</timeline>
</center>

=== Potvyniai ===
[[Vaizdas:Nemuno potvynis Šlažų tilto apylinkėse.jpg|thumb|250px|Potvynis ties [[Šlažų tiltas|Šlažų tiltu]]]]

Kasmetinis Nemuno potvynis ties Smalininkais vidutiniškai trunka 62 dienas, savo maksimumą pasiekia kovo pabaigoje.

Kiekvieną pavasarį, pasibaigiant žiemai, [[Pamarys|Pamario krašte]] Nemunas išsilieja iš krantų, apsemdamas nemažas teritorijas. Potvynis apsemia per 50 km kelių. Pavasario potvynis yra tik šiam kraštui būdingas reiškinys. [[Šilutės rajonas|Šilutės rajone]] potvynis paprastai apsemia apie 10000 hektarų teritoriją. Kartais potvynis užlieja didesnius pievų plotus
ir atskiria gyventojus nuo civilizacijos. Tokio dažno potvynio pagrindinės priežastys yra dvi – gan gausūs krituliai, antroji jau nuo tarybinių laikų negilinamas Nemunas, kuris nebesugeba praleisti tokio vandens kiekio ir šis liejasi į pievas, semia kelius ir sodybas.

Per hidrologinių stebėjimų istoriją didžiausias buvo 1958 m. potvynis – užtvindyta 58 tūkst. ha laukų. [[1997]] m. vandens lygis virš kelio viršijo 1,4 m.

Potvynio metu paprastai apsemiamas [[Šilutė]]s-[[Rusnė]]s kelio ruožas. Keliui tapus neišvažiuojamu pasitelkiamas specialus transportas – lengvuosius automobilius perkelia tralai, kursuoja padidinto pravažumo autobusas. Vandens lygiui virš kelio pasiekus 80 cm, [[Šilutės-Rusnės perkėla]] uždaroma, pagalbą gyventojams teikia kariškių amfibijos. Šią problemą išsprendė [[2019]] m. pastatyta [[Rusnės estakada]].

[[Vaizdas:Užlietas Šilutės-Rusnės kelias.jpg|thumb|250px|Pavasarį užlietas Šilutės-Rusnės kelias]]
Neretai lokalūs potvyniai kyla dėl ledo sangrūdų. Dėl jų yra nukentėję daugelis vidurupio ir žemupio pakrančių miestų ir miestelių. Šaltiniuose minima, kad [[1715]], [[1811]], [[1829]], [[1855]], [[1906]] m. Nemunas buvo apsėmęs [[Kauno rotušės aikštė|Kauno rotušės aikštę]]. [[1946]] m. Nemuno vanduo net 8,57 m viršijo Kauno vandens matavimo posto nulinę altitudę. 1958 m. didelis potvynis buvo Druskininkuose (9,9 m), Birštone (7,8 m), Smalininkuose (5,6 m).<ref name = "TLE"/>

Pastačius [[Kauno HES]] mieste didelių potvynių nebebūna. Be to, pakito žemupio potvynių režimas. Ledai kaupiasi Kauno mariose, o prie užtvankos susiformuoja neužšąlančios properšos, todėl Kauno – Vilkijos ruože ledo sangrūdų Nemune nebebūna. Tačiau dėl to padaugėjo ledo kamščių ruože iki marių (tarp Birštono ir [[Darsūniškis|Darsūniškio]]).

=== Hidrologiniai stebėjimai ===

Reguliarūs Nemuno hidrometriniai stebėjimai prasidėjo 1810 m. kai Nemuno žemupyje įsteigti keli vandens lygio matavimo postai (Smalininkuose, Tilžėje, Sėliuose, Rusnėje, Skiepuose). [[1877]] m. prie Nemuno ir jo atšakų veikė jau 25 postai. XIX a. Nemune, 45 km nuo jo žiočių ([[Šancinas|Šancine]]) pirmą kartą išmatuotas upės debitas, o nuo 1896 m. pradėtas matuoti nuolat. Tarpukariu išsamiu Nemuno vandens režimo tyrimu užsiėmė [[Steponas Kolupaila]]. Tarybiniais metais pradėtas nuoseklus įvairių hidrometrinių duomenų (vandens lygio, temperatūros, užterštumo, debito, ledo storio) stebėjimas.

Dabar Lietuvoje prie Nemuno veikia šios [[hidrologija|hidrologinės]] stotys: Druskininkų, Nemajūnų, Prienų, Birštono, Kauno HE, Smalininkų, Panemunės, [[Šilininkai (Juknaičiai)|Šilininkų]] ir [[Rusnė]]s.<ref>http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091212003412/http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php |date=2009-12-12 }}</ref> Dėl kasmetinio Nemuno žemupio potvynio [[Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba|Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos]] hidrologijos skyriuje atliekamos šios prognozės: vidutinio mėnesio vandens debito Nemune, minimalaus vandens debito Nemune, minimalaus vandens lygio Neryje, kasdieninių vandens debitų Nemune 1-5 parų ir 10 parų išankstumu, kasdieninio vandens lygio Nemune 1-3 parų išankstumu, pavasario potvynio maksimalaus vandens lygio ir debito Nemune, pavasario potvynio vandens tūrio Nemune, ilgalaikė ledo lūžio datų Nemune, Neryje, Šventojoje, Nevėžyje ir Jūroje, trumpalaikė ledo lūžio datos Nemune ir Neryje.<ref>http://www.meteo.lt/liter_straipsnis.php?id=2 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090104095659/http://www.meteo.lt/liter_straipsnis.php?id=2 |date=2009-01-04 }}</ref>

== Geologija ==
[[Vaizdas:Nemunas008.JPG|thumb|250px|Vaizdingas Nemuno vidurupio slėnis ties [[Punia]]]]
{{main|Nemuno ledynmetis}}
Dabartinis Nemuno slėnis susidarė 7 skirtingais etapais. Anksčiausiai susiformavo Nemuno aukštupio slėnis: paskutiniojo [[ledynmetis|ledynmečio]] metu juo tekėjo vandenys atplūdę nuo ledyno pakraščio Žižmos, Gaujos, Berezinos ir kt. senslėniais. Vėlesnėje ledynmečio stadijoje Merkio ir [[Bebras (upė)|Bebro]]-[[Narevas|Narevo]] senslėniais tekėjo ledyninių vandenų upė, kuri suformavo tolesnę Nemuno slėnio atkarpą. Dabar Nemunas teka šio senslėnio dalimi, tačiau priešinga kryptimi. Ledynui traukiantis į šiaurę prie jo pietinio pakraščio susiformavo [[prieledyninis ežeras]]. Kylant jo vandens lygiui, tarp Nemunaičio ir Alytaus jo vanduo pralaužė [[morena|morenines]] aukštumas ir suformavo pralaužtinį slėnį, ir nutekėjo į pietus. Tačiau ledynui toliau traukiantis ežero lygis nuslūgo ir vanduo jau ėmė tekėti iš pietų į šiaurę, upė smarkiai vingiavo ir sudarė dabartinį Nemuno vidurupio slėnį. Vėliausiai susiformavo Nemuno žemupys: juo pradžioje tekėjo iš jau toli į šiaurę atsitraukusio ledyno plūstantys [[Šventoji|Šventosios]] ir Neries vandenys ir nutekėdavo Priegliaus-[[Įsrutis (upė)|Įsruties]] senslėniais. Ankstyvuoju poledynmečiu vanduo prasigraužė pro Gardino aukštumą, todėl susijungė Nemuno aukštupys ir vidurupis. Vidurupyje padaugėjo vandens, prasidėjo stipri erozija, upė atkirto dalį buvusių vingių. Žemupyje tuo tarpu pradėjo formuotis delta.<ref name = "TLE"/>

== Ekonominė reikšmė ==
[[Vaizdas:Kauno Marios.jpg|thumb|250px|Kauno marios]]

Nemunas naudojamas elektros energijos gavybai, žvejybai, laivybai, vandens tiekimui, drėkinimui, turizmui.

Ties [[Kaunas|Kaunu]] Nemunas yra užtvenktas [[Kauno HES|Kauno hidroelektrine]] (pradėjo veikti pilnu pajėgumu 1960 m.). Aukščiau jos susidaręs tvenkinys yra didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys, vadinamas [[Kauno marios|Kauno mariomis]]. Būta planų patvenkti upę Dzūkijoje, tačiau dėl visuomenės ir gamtosaugininkų pasipriešinimo jie neįgyvendinti. Kauno marių pakrantėje ties [[Kruonis|Kruoniu]] įrengta [[Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė]]. Nemuno vanduo galimai bus naudojamas planuojamos [[Baltijos atominė elektrinė|Baltijos atominės elektrinės]] reaktoriams aušinti.<ref>{{cite web |title=Seimo nariai abejoja AE statybų Kaliningrade realumu |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2009-07-24 |url=https://www.delfi.lt/verslas/energetika/seimo-nariai-abejoja-ae-statybu-kaliningrade-realumu-23260929 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref>

Nemuno vanduo naudojamas metalo apdirbimo, chemijos, popieriaus, maisto pramonės gamykloms Baltarusijoje, Rusijoje, Lietuvoje.

Upė laivuojama aukštupyje (320 km ruožas tarp Kupisko [[Naugarduko rajonas|Naugarduko rajone]] ir Šandubros [[Gardino rajonas|Gardino rajone]]) bei žemupyje (tarp Kauno ir žiočių). Tarybiniais metais upe kursuodavo savaeigės bei buksyruojamos [[barža|baržos]], vykdavo reguliarūs greitaeigių keleivinių laivų „Raketa“ reisai. [[1985]] m. Nemuno žemupiu pervežta 69 tūkst. keleivių, 2,1 mln. t krovinių. Vyko pastovus upės dugno valymas, palaikytas 1,5 m [[farvateris|farvaterio]] gylis. Nepriklausomoje Lietuvoje dėl ekonominių priežasčių atsisakyta krovininės ir keleivinės laivybos, dabar palaipsniui vystoma tik turistinė laivyba [[jachta|jachtomis]], [[kateris|kateriais]], veikia sezoninis [[Vilkijos keltas]] ([[Kauno rajonas|Kauno raj.]]).<ref>{{Cite web |title=Ties Vilkija per Nemuną – keltu |trans-title= |author= |work=Kauno diena |date=2016-06-20 |access-date=2024-02-23 |url= https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/ties-vilkija-nemuna-keltu-756310 |language=lt}}</ref>

=== Tiltai per Nemuną ===
[[Vaizdas:Ciurlionio tiltas 2006-06-17.jpg|thumb|250px|Čiurlionio tiltas Kaune]]
[[Vaizdas:Koenigin Luise bruecke Tilsit 2008.jpg|thumb|250px|Karalienės Luizos tiltas per Nemuną Sovietske]]
[[Vaizdas:Alytus 62246, Lithuania - panoramio - VietovesLt (3).jpg|thumb|250px|Nemunas Alytuje nuo [[Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tiltas|pėsčiųjų ir dviračių tilto]]]]

Pasroviui:
{{div col|2}}
;Baltarusijoje
* [[Stolpcai|Stolbcų]] tiltai,<br><...>
* Siniauskaja Slabados tiltas,
* Panemunės tiltas,
* [[Ščorsai|Ščorsų]] tiltas,
* Avdejevičių tiltas,
* Kupisko tiltas,
* [[Liubčia|Liubčios]] tiltas,
* Mastkų tiltas,
* [[Biarozauka|Biarozaukos]] tiltas,
* [[Sialecas (Lyda)|Sialeco]] geležinkelio tiltas,
* [[Bielyčia|Bielyčios]] tiltas,
* Macevičių tiltas,
* [[Arlia|Arlios]] tiltas,
* [[Pravyja Mastai|Pravyja Mastų]] tiltas,
* [[Mastai|Mastų]] tiltai:
** pėsčiųjų kabamasis, 
** kelių,
** geležinkelio,
* [[Luna (Mastai)|Lunos]] tiltas,
* Sivkovo tiltas,
* [[Gardinas|Gardino]] tiltai:
** [[Gardino Rytų tiltas|Rytų]], 
** Rumliovo, 
** [[Gardino geležinkelio tiltas|Geležinkelio]], 
** [[Gardino Senasis tiltas|Senasis]],
** Naujasis.
;Lietuvoje
* [[Parko tiltas]],
* [[Druskininkų tiltas]],
* [[Merkinės tiltas]],
* [[128 krašto kelio tiltas]],
* [[Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tiltas]],
* [[Antano Juozapavičiaus tiltas]],
* [[Lietuvos tūkstantmečio tiltas]],
* [[Greimų tiltas]],
* [[Kauno hidroelektrinės tiltas]],
* [[Trijų mergelių tiltas]],
* [[Panemunės tiltas]],
* [[Kauno geležinkelio tiltas]],
* [[Čiurlionio tiltas]],
* [[Nemuno salos tiltas|Nemuno salos tiltai]] Kaune:
** [[Karmelitų tiltas]],
** [[Nemuno salos tiltas (A. Mickevičiaus g.)|A. Mickevičiaus g. tiltas]],
** [[Simono Daukanto tiltas|Simono Daukanto pėsčiųjų tiltas]],
** [[Nemuno salos tiltas (Maironio g.)|Pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą]] (ties Maironio g.),
** [[Nemuno salos tiltas (I. Kanto g.)|Pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą]] (ties gaisrine),
* [[Vytauto Didžiojo tiltas]],
* [[Kauno Kėdainių gatvės tiltas|Kėdainių gatvės tiltas]] (statomas)
* [[Lampėdžių tiltas]],
* [[Jurbarko tiltas]],
* [[Panemunės-Sovetsko aplinkkelio tiltas]]
* [[Karalienės Luizos tiltas]],
* [[Sovietsko geležinkelio tiltas]],
* [[Rusnės tiltas]].
{{div col end}}

== Etimologija ir vardo paminėjimai ==
Tiksli Nemuno [[etimologija|vardo kilmė]] nežinoma. Profesorius [[Kazimieras Būga]] spėjo, kad vardas reiškia šlapią vietą, raistą, pelkę (plg. ''nemuogė'' – „mėlynė“, ''nemunė'' – „grybo pavadinimas“, {{la|nemus}} „biržtva, alkas, miškelis“, {{grc|νέμος}} „miškelis“). Šis žodis, savo ruožtu, susijęs su {{sa|नम्, नमति|nam-, namati}} „linkti, lenktis“<ref>{{LHEŽ|227}}</ref> Nemuno vardas senas, greičiausiai nuo [[neolitas|neolito]] laikotarpio. Nemuno vardažodis plačiai paplitęs [[baltai|baltų]] gyventose srityse, dažniausiai vandenvardžiuose. Giminingų žodžių yra nemažai: Nemunykštis, [[Nemunėlis]], Nemunaitis, Nemunynas ir kiti. Yra nemažai gyvenviečių, kurių pavadinime yra panašus žodis – [[Panemunė]], [[Užnemunė]], [[Nemunaitis]], [[Nemajūnai]]. Jų esama nuo pat upės aukštupio.<ref name="NKRP">[http://discovery.ot.lt/cfair99/nemunas/l_vardas.htm Nemuno kilpų regionis parkas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080527081828/http://discovery.ot.lt/cfair99/nemunas/l_vardas.htm |date=2008-05-27 }}</ref> [[Kęstutis Demereckas|Kęstučio Demerecko]] aiškinimu vandenvardis Nemunas reiškia nebylią, ramią, bežadę upę. Tokią pat reikšmę turi ir vokiškuose šaltiniuose naudojamas pavadinimas ''Memel'' (Mėmėlė, Mėmelis). Plg., ''mėmė, memelis, mimelis'' („nekalbus žmogus, tylenis“), {{lv|mems}} („nebylys“), taip pat ''nėmti'' („netekti žado, nutilti“), ''niemas, niemus'' („bežadis, tylus“). Baltams ir slavams bendra šaknis ''nem-'' pereidama į vakarus, kur dažnaiu sutinkami kuršizmai, virsta ''mem-'' (plg. Nemunėlis – Memele).<ref>{{Cite web |title=Mėmelis ar Klaipėda? |trans-title= |author=Jurga Petronytė |work=Vakarų ekspresas |date=2016-08-02 |access-date=2024-02-23 |url= https://ve.lt/naujienos/kultura/kultura/memelis-ar-klaipeda |language=lt}}</ref>

Kartais upė siejama su [[Ptolemėjus|Ptolemėjaus]] žemėlapyje pažymėtais [[Chronas|Chronu]] (''Cronus, Cronon, Chronius'') ir Rubonu. Vėliau (nuo [[1250]] m.) upė dažnai minima kryžiuočių dokumentuose. [[Merkatorius|Merkatoriaus]] žemėlapyje aukštupys vadinamas ''Niemen'', o žemupys – ''Memel''. Kituose šaltiniuose dar sutinkami pavadinimai: ''Memebe, Mimmel, Nemel, Niemijen''.<ref>http://www.ve.lt/?data=2002-04-23&id=1019575476</ref> [[Vokietijos himnas|Vokietijos himne]] šalies teritorija įvardinama ''Von der Maas bis an die Memel'' – „nuo [[Masas|Maso]] iki Nemuno“.

== Istorija ==
[[Vaizdas:Merkines-piliakalnis.jpg|thumb|250px|Merkinės piliakalnis]]

Nemuno pakrantės gyvenamos nuo pat to laiko, kai atsitraukė ledynai. Upės vardu pavadinta archeologinė [[Nemuno kultūra]]. Formuojantis Lietuvos valstybei Nemunas atliko labai svarbią gynybinę funkciją. XIII–XIV a. prasidėjus kovoms su [[Teutonų ordinas|kryžiuočiais]] paupio piliakalniuose pastatyta daug pilių: [[Belica|Belicos]], [[Dubnas|Dubno]], Gardino, [[Perlamas|Perlamo]], Pervalko, Merkinės, Nemunaičio, Alytaus, Punios, Birštono, Darsūniškio, Kauno, [[Paštuvos pilis|Paštuvos]], [[Pieštvės pilis|Pieštvės]], Veliuonos, Kolainių, [[Bisenė]]s, Jurbarko, Šareikos, Ragainės. Vėliau kryžiuočiai dalį žemupio pilių sunaikino ir ten įkūrė savas. XVI–XVII a. paupyje pastatytos rezidencinės [[Raudonės pilis|Raudonės]], [[Panemunės pilis|Panemunės]], [[Raudondvario pilis|Raudondvario pilys]]. Svarbiausi Lietuvoje prie Nemuno išlikę piliakalniai: [[Liškiavos piliakalnis|Liškiavos]], [[Merkinės piliakalnis|Merkinės]], [[Alytaus piliakalnis|Alytaus]], [[Punios piliakalnis|Punios]], [[Birštono piliakalnis|Birštono]], [[Jiesios piliakalnis|Jiesios]], [[Seredžiaus piliakalnis|Seredžiaus]], [[Veliuonos piliakalniai|Veliuonos]], [[Sudargo piliakalniai|Sudargo]], [[Rambynas]].

Senovėje Nemuno žemupys skyrė lietuvių ir [[prūsai|prūsų]] gentis. Nuo 1919 m. upe ėjo Klaipėdos krašto ir [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsijos]] siena, kuri vėliau tapo Rusijos ir Lietuvos siena.

Prie Nemuno buvo sudarytos [[Salyno sutartis|Salyno]] ir [[Tilžės taika|Tilžės]] sutartys.

Apie [[laivyba|laivybą]] Nemunu minima jau [[XIII a.]] popiežiaus [[Inocentas IV|Inocento IV]] bulėje. Upe plukdyti [[sieliai]], vytinėmis gabenti grūdai ir kiti žemės ūkio produktai. [[1350]], [[1553]], [[1771]]–[[1773]] m. iš upės vagos buvo valomi akmenys, naikinamos rėvos. 1765–1768 m. buvo iškastas [[Oginskio kanalas]], kuriuo per Ščiaros, [[Jaselda|Jaseldos]] ir [[Pripetė (upė)|Pripetės]] upes Nemunas sujungtas su Dniepru. [[1839]] m. [[Augustavo kanalas|Augustavo kanalu]] per Juodosios Ančios ir Bebro upes Nemunas sujungtas su [[Vysla]]. 1863–1873 m. [[Vilhelmo kanalas|Vilhelmo kanalu]] per Miniją Nemunas sujungtas su Klaipėdos uostu. XIX a. taip pat bandyta Nemuną sujungti su Ventos baseinu, tačiau [[Ventos-Dubysos kanalas]] kasti nebaigtas. [[1840]]–[[1891]] m. sureguliuota žemupio vaga nuo Smalininkų iki žiočių.<ref name = "TLE"/>

=== Miestai ===
Prie Nemuno įsikūrę miestai:
* {{flag|Baltarusija}} – [[Stolbcai]], [[Biarozauka]], [[Mastai]], [[Gardinas]];
* {{flag|Lietuva}} – [[Druskininkai]], [[Alytus]], [[Prienai]], [[Birštonas]], [[Kaunas]], [[Vilkija]], [[Gelgaudiškis]], [[Jurbarkas]], [[Smalininkai]];
* {{flag|Rusija}} – [[Ragainė]], [[Tilžė]].

== Kultūrinė reikšmė ==
[[Vaizdas:Nemunas loops - 500 litai.jpg|thumb|225px|Nemuno kilpos ant 500 litų banknoto]]

Nemunas nuo seno turi svarbią kultūrinę reikšmę lietuvių tarpe. Jis įvardinamas kaip „upių tėvas“. Senosios lietuvių religijos laikais prie Nemuno veikė nemažai [[Alka (religijotyra)|alkviečių]], kur vyko aukojimai ir ruseno šventoji ugnis, dunksojo [[šventoji giraitė|šventosios giraitės]]. Istoriniuose šaltiniuose tokios šventvietės minimos [[Rambynas|Rambyne]], [[Romainiai|Romainiuose]], Kaune.

Nemunas gausiai minimas poetų ([[Maironis|Maironio]], [[Paulius Širvys|Širvio]] ir kt.) kūryboje, liaudies ir populiariosios kultūros dainose. Nemuno vardu pavadintas šokių kolektyvas, sporto draugija, sanatorija, žurnalas, įvairios bendrovės, organizacijos.

== Saugomos teritorijos ==
Nemunas teka per keletą [[Lietuva|Lietuvos respublikos]] [[Lietuvos saugomos teritorijos|saugomų teritorijų]] – įeina į [[Dzūkijos nacionalinis parkas|Dzūkijos nacionalinio parko]], [[Panemunių regioninis parkas|Panemunių]], [[Kauno marių regioninis parkas|Kauno marių]], [[Nemuno deltos regioninis parkas|Nemuno deltos]] regioninių parkų teritorijas, sudaro [[Nemuno kilpų regioninis parkas|Nemuno kilpų]] ir [[Rambyno regioninis parkas|Rambyno]] regioninių parkų ribas.

== Bioįvairovė ==
Nemune veisiasi šios žuvys: [[salatis|salačiai]], [[ūsorius|ūsoriai]], [[starkis|starkiai]], [[ešerys|ešeriai]], [[Europinė lydeka|lydekos]], [[kuoja|kuojos]], [[lynas (žuvis)|lynai]], [[karšis|karšiai]], [[raudė]]s, [[pūgžlys|pūgžliai]], [[aukšlė]]s, [[vijūnas|vijūnai]], [[dyglė]]s, [[karpis|karpiai]]. Nemuno žemupyje yra [[šamas|šamų]], į deltą atplaukia neršti [[didstintė]]s. Seniau upėje būta [[eršketas|eršketų]], bet dėl užterštumo išnyko. Dėl Kauno HE, kuri neturi įrengtų [[žuvitakis|žuvitakių]], [[lašiša|lašišos]] nustojo migruoti į Nemuno aukštupį.

Upėje taip pat gyvena daug smulkių vėžiagyvių, vabzdžių lervų, moliuskų. Kauno mariose įveista [[šoniplaukos|šoniplaukų]], [[mizidės|mizidžių]].<ref>[[Ričardas Kazlauskas]], [[Diana Kazlauskienė]]. „Lietuvos gamta“. – V.: Alma litera, 1998.</ref> Liepos mėnesį išsirita [[lašalai]] ir gausiais būriais skraido palei vandens paviršių. Vasarą pietų Lietuvoje Nemuno slėniu iš Baltarusijos atkeliauja būriai mašalų.

== Užterštumas ==
Švedijos Gamtos apsaugos administracijos tyrimais Nemuno vanduo Lietuvoje yra vidutiniškai užterštas. Didelės [[teršalai|teršalų]], [[nitratai|nitratų]] ir [[fosfatai|fosfatų]] koncentracijos pasiskirsčiusios skirtingose upės atkarpose. Baltarusijoje svarbiausios ekologinės Nemuno problemos – teršimas [[nafta|naftos]] produktais, [[azotas|azotu]] ir biocheminiais deguonies naudotojais. Kaliningrado srityje taip pat yra didelė biocheminių deguonies naudotojų, lignosulfatų ir azoto koncentracija. Lietuvoje dėl Kauno HE kinta pakrančių ekosistemos, baseine yra pramoninių ir buitinių nuotėkų šaltinių.<ref>https://web.archive.org/web/20040725130943/http://www.naturvardsverket.se/bokhandeln/pdf/620-5280-2.pdf</ref> Lietuvoje veikia Nemuno baseino vandentvarkos planas, pagal kurį siekiama sumažinti nuotėkų patekimą į upę, užtikrinti kokybiškus nuotėkų valymo darbus.

== Galerija ==
<center>
<gallery perrow="6">
Image:Neman river.jpg|Nemunas ties Balbieriškiu netoli [[Alytus|Alytaus]]
File:Nemunas005.JPG|Nemunas netoli [[Veliuona|Veliuonos]]
Image:Byarozavka5.JPG|Nemunas Baltarusijoje
Image:Nemunas-merkys santaka.jpg|Nemuno ir [[Merkys|Merkio]] santaka ties [[Merkinė|Merkine]]
File:Nemunas prie Molynės.jpg|Nemunas prie [[Molynė]]s
file:Nemunas Liškiavoje2.JPG|Nemunas ties [[Liškiava]] 
file:Nemunas Liškiavoje1.JPG|Nemunas ties [[Liškiava]] 
File:Belarus-Hrodna-New and Old Castles-3.jpg|Nemunas Gardine
File:Potvynis_nemune_2010.jpg|2010 pavasarinis potvynis ties Šiline
</gallery>
</center>

{{panorama|Nemuno panorama.jpg|1200px|Nemuno ir Neries santakos panorama [[Kaunas|Kaune]].}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{wikiquote}}
* [http://www.neman-online.info/neman/river.php Nemunas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070317211031/http://www.neman-online.info/neman/river.php |date=2007-03-17 }} {{ru-icon}}
* [http://gatchina3000.ru/brockhaus-and-efron-encyclopedic-dictionary/071/71264.htm  XX a. pr. Nemunas Brockhaus’o enciklopedijoje] {{ru-icon}}
* [http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/pavasarinis-nemuno-selsmas-36305 Straipsnis apie potvynį]
* [http://www.hkk.gf.vu.lt/nauja/studentams/lv_geografija/Nemunas.pdf Nemuno baseinas]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}

{{Vikižodynas|Nemunas|no=T}}
{{Verta}}

[[Kategorija:Nemunas]]
Straipsnyje naudojami šablonai:
Šablonas:Be (taisyti)
Šablonas:Cite web (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:Country data Baltarusija (taisyti)
Šablonas:Country data Lietuva (taisyti)
Šablonas:Country data Rusija (taisyti)
Šablonas:Country flag2 (žiūrėti kodą) (apsaugotas)
Šablonas:Dablink (taisyti)
Šablonas:De (taisyti)
Šablonas:Div col (taisyti)
Šablonas:Div col end (taisyti)
Šablonas:EL (taisyti)
Šablonas:Flag (taisyti)
Šablonas:Graži lentelė (taisyti)
Šablonas:Grc (taisyti)
Šablonas:Infolentelė upė (taisyti)
Šablonas:Išnašos (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:LHEŽ (taisyti)
Šablonas:La (taisyti)
Šablonas:Lv (taisyti)
Šablonas:Main (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:Neveikianti nuoroda (taisyti)
Šablonas:Otheruses (taisyti)
Šablonas:Pagr (taisyti)
Šablonas:Panorama (taisyti)
Šablonas:Pps-template (taisyti)
Šablonas:Prg (taisyti)
Šablonas:Reikšmės (taisyti)
Šablonas:Ru (taisyti)
Šablonas:Ru-icon (taisyti)
Šablonas:Sa (taisyti)
Šablonas:Sgs (taisyti)
Šablonas:Sisterproject (taisyti)
Šablonas:Str find (taisyti)
Šablonas:Str find/logic (taisyti)
Šablonas:Str left (taisyti)
Šablonas:Str len (taisyti)
Šablonas:Str len/core (taisyti)
Šablonas:Str sub (taisyti)
Šablonas:TLE (taisyti)
Šablonas:Verta (taisyti)
Šablonas:Vikicitatos (taisyti)
Šablonas:Vikižodynas (taisyti)
Šablonas:Vok (taisyti)
Šablonas:Webarchive (taisyti)
Šablonas:Wikiquote (taisyti)
Šablonas:Yesno (taisyti)
Šablonas:Žem (taisyti)
Module:Arguments (taisyti)
Module:Citation/CS1 (taisyti)
Module:Citation/CS1/COinS (taisyti)
Module:Citation/CS1/Configuration (taisyti)
Module:Citation/CS1/Date validation (taisyti)
Module:Citation/CS1/Identifiers (taisyti)
Module:Citation/CS1/Utilities (taisyti)
Module:Citation/CS1/Whitelist (taisyti)
Module:Citation/CS1/styles.css (taisyti)
Module:Unstrip (taisyti)
Module:Webarchive (taisyti)
Module:Webarchive/data (taisyti)
Grįžti į Nemunas.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Nemunas"