Peržiūrėti šaltinį Marijampolė

Jūs neturite leidimo keisti šį puslapį dėl šios priežasties:
Your IP address is in a range that has been blocked on all Wikimedia Foundation wikis.
The block was made by ‪EPIC‬. The reason given is Open proxy/Webhost: See the help page if you are affected.
Start of block: 10:48, 2 liepos 2024
Expiry of block: 10:48, 2 liepos 2025
Your current IP address is 206.189.44.186. The blocked range is 206.189.32.0/20.
Prašome nurodyti visas aukščiau esančias detales į savo užklausose. If you believe you were blocked by mistake, you can find additional information and instructions in the No open proxies global policy.
Otherwise, to discuss the block please post a request for review on Meta-Wiki. You could also send an email to the stewards VRT queue at stewards@wikimedia.org including all above details.
Jūs galite peržiūrėti ir kopijuoti puslapio kodą.
{{reikšmė|miestą pietvakarių Lietuvoje|kaimą Mažeikių rajone|[[Marijampolė (Mažeikiai)]]}}
{{city/Lietuvos miestas
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|paveikslelis = Marijampolė.JPG
|paveikslėlio tekstas = Marijampolės savivaldybė ir paminklas Lietuvos vardo tūkstantmečiui
|herbas = Marijampole COA.svg
|vėliava = Flag of Marijampole.svg
|lat = 54.556
|long = 23.350
|apskritis = Marijampolės
|savivaldybė = Marijampolės
|įkurtas = 1667 m.
|vadovas = [[Povilas Isoda]] ([[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]])
|gyventojumetai = 2023
|gyventoju = 36807
|plotas = 35
|pastokodas = centrinis LT-68001
|tinklalapis = http://www.marijampole.lt www.marijampole.lt
|kirč = {{Vietovardis|k=1|Marijámpolė|Marijámpolės|Marijámpolei|Marijámpolę|Marijámpole|Marijámpolėje|š=2002}}
|istpav = {{pl|Maryampol, Mariampol}}, {{ru|Марiамполь}}<ref name="ESBE">{{ESBE|18a|064/64229|Марiамполь|619}}</ref>
|vikiteka = Category:Marijampolė
}}

'''Marijampolė''' – miestas pietvakarių [[Lietuva|Lietuvoje]], 56 km į pietvakarius nuo [[Kaunas|Kauno]]. Neoficiali [[Suvalkija|Suvalkijos]] (Sūduvos) sostinė, taip pat [[Marijampolės apskritis|Marijampolės apskrities]], [[Marijampolės savivaldybė]]s, [[Mokolų seniūnija|Mokolų seniūnijos]] ir [[Patašinės seniūnija|Patašinės seniūnijos]] centras, [[Marijampolės miesto seniūnija]]. Tai septintasis pagal dydį [[Lietuvos miestas]]. Miesto centre – Jono Basanavičiaus aikštė, [[Degučiai (Marijampolė)|Degučiuose]] – apskrities ligoninė. Mieste dveji globos namai (Šv. Arkangelo Mykolo ir Švč. Marijos), 3 pašto skyriai (centrinis LT-68001).

[[Vaizdas:Vytautas of Marijampolė.jpg|thumb|left|[[Vytauto Didžiojo paminklas]]]]

== Etimologija ==
[[Vaizdas:Piligrimų namai "Domus Beati" - panoramio.jpg|thumb|left|Buvusi Marijampolės marijonų vienuolyno spaustuvė ir biblioteka]]

Pirmasis gyvenvietės pavadinimas buvo [[vandenvardinis vietovardis]] – '''''Pašešupys''''' (pagal čia tekančią [[Šešupė]]s upę), minimas nuo XVII a. 2-osios pusės. [[1706]] m. minima '''''Stara Būda'''''.<ref>Laida „Daiktų istorijos“. [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000375111/tautinio-atgimimo-lopsys-pabarstytas-cukrumi-penkis-kartus-varda-keitusi-marijampole Tautinio atgimimo lopšys, pabarstytas cukrumi: penkis kartus vardą keitusi Marijampolė.] 2024-11-25, Lrt.lt (tikrinta 2024-11-29).</ref> Vėliau, XVIII a. 1-ojoje pusėje pervadinta '''''Starapole''''' – vietovardis kilęs nuo bendrinių žodžių (''stara'' – „senas“ + ''pole'' – „laukas“) ir aptinkamas nuo [[1736]] m. kaip ''Starepol''.

Vėliau miestelio atsiradimui ir augimui esminės įtakos turėjo [[marijonai]], todėl jų garbei gyvenvietė ir pavadinta (pridedant ''-polė'').<ref>{{LT herbai|275}}</ref> Kadangi ''n'' prieš ''p'' lietuvių kalboje dėsningai virsta lūpiniu ''m'', ''Marijanpolė'' virto '''''Marijampole'''''. Tačiau sandas ''-polė'' nėra vienareikšmiškai aiškinamas: jis galėjo būti graikų kilmės (graikiškai ''polis'' – „miestas, pilis“), kadangi Europoje ilgą laiką buvo madinga kurti vietovardžius antikiniais pavyzdžiais (dažniausiai – dvarus, palivarkus ir pan.). Kita vertus, slaviškai ''pole'' reiškia „laukas“. Tačiau veikiausiai tikroji bus pirmesnė versija, kadangi tai [[asmenvardinis vietovardis]] (slaviška ''-pole'' galūnė būdingesnė oronimams, kilusiems nuo bendrinių žodžių), nors ankstesnis gyvenvietės pavadinimas ''Starapolė'' kilęs nuo bendrinių žodžių.<ref>{{Vanagas 2004|130–133}}</ref> Kaip ir [[Budapeštas|Budapešto]] atveju, upė (šiuo atveju [[Jevonis]]) skyrė Starapolę ir Marijampolę kaip dvi atskiras gyvenvietes, kurios ilgainiui susijungė.<ref>{{Sabaliauskas 1994|207}}</ref> [[Vincas Kudirka]] XIX a. pabaigoje raštuose mini miestą kaip ''Senapilė'' (plg. dabartinis [[Kudirkos Naumiestis]] vadintas ''Naupile''). XX a. tarpukariu norminė lytis buvo '''''Mariampolė'''''.

[[1955]] m. [[balandžio 9]] d. LTSR AT įsaku <ref>http://www.suduvosgidas.lt/index.php?cid=45&amp;new_id=1684</ref> Marijampolė buvo pervadinta '''''Kapsuku''''' lietuvių komunistų veikėjo [[Vincas Mickevičius-Kapsukas|Vinco Mickevičiaus-Kapsuko]] garbei (pastarasis reiškia „jaunas [[kapsai|kapsas]]“; Vincas Mickevičius taip aiškindavo: „jeigu Vincas Kudirka-Kapsas, tai aš tik Kapsukas“). [[1989]] m. [[kovo 21]] d. LSSR AT prezidiumo įsaku miestui vėl sugrąžintas '''''Marijampolės''''' vardas, vadovaujantis gyventojų referendumo rezultatais.

== Geografija ==

Marijampolė išsidėsčiusi 2050,7 ha žemės plote. [[Šešupė]] miestą skiria į dvi dalis, kurias jungia 6 tiltai. Didžioji miesto dalis yra dešiniame upės krante. Atstumas nuo [[Vilnius|Vilniaus]] – 139 km, nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]] – 236 km. Mieste iki 2023 m. buvo 3 seniūnijos: [[Degučių seniūnija (Marijampolė)|Degučių seniūnija]], [[Mokolų seniūnija]], [[Narto seniūnija]]. 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsteigta nauja [[Marijampolės miesto seniūnija]].<ref>[https://teisineinformacija.lt/marijampole/document/63834 ''Sprendimas dėl Marijampolės savivaldybės Degučių, Mokolų ir Narto seniūnijų panaikinimo ir naujos Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto seniūnijos steigimo''], Marijampolės savivaldybės taryba, 2023-05-19. Nuoroda tikrinta 2023-09-10.</ref>

=== Miesto dalys ===
{{col4}}
* [[Degučiai (Marijampolė)|Degučiai]]
* [[Kareivinės (Marijampolė)|Kareivinės]]
* [[Kvietiškis]]
* [[Laikštė]]
* [[Mokolai (Marijampolė)|Mokolai]]
* [[Nartas (Marijampolė)|Nartas]]
* [[Pabaigai (Marijampolė)|Pabaigai]]
* [[Skaisčiūnai (Marijampolė)|Skaisčiūnai]]
* [[Steponiškės (Marijampolė)|Steponiškės]]
* [[Tarpučiai (Marijampolė)|Tarpučiai]]
* [[Triobiškiai (Marijampolė)|Triobiškiai]]
</div>

=== Susisiekimas ===

Iš šiaurės į pietus tęsiasi geležinkelis, yra [[Marijampolės geležinkelio stotis]].

Per miestą eina pagrindinis kelias:
* {{A16}}/{{E28}}
Vakarų pusėje pagrindinį miesto kelią aplenkia:
* {{A5}}/{{E67}}
Taip pat vakarinėje dalyje, miesto pagrindinis kelias virsta:
* {{A7}}/{{E28}}
Pietuose eina keliai:
* {{KK182}}
* {{KK201}}

Žymesni tiltai:
* [[Kumelionių tiltas]]
* [[Tarpučių tiltas]]

== Istorija ==
[[Vaizdas:Battle of Marijampolė 1831.PNG|thumb|[[Marijampolės mūšis|Marijampolės 1831 m. sukilimo mūšis]]]]
[[Vaizdas:Lithuanian cityscape. The market of Marijampolė from the bird's-eye view, 1930s.jpg|thumb|left|Marijampolės turgaus aikštė iš paukščio skrydžio, ketvirtas dešimtmetis]]
[[Vaizdas:Lithuanian cityscape. Central city square of Marijampolė, 1930s, Lithuania.jpg|thumb|left|Centrinė miesto aikštė, XX a. 4-asis dešimtmetis]]

Miesto apylinkės dar iki [[viduramžiai|viduramžių]] pabaigos buvo gyvenamos [[Jotvingiai|jotvingių]] genties. Juos mena [[Šešupė]]s ardomas Marijampolės piliakalnis ir greta Marijampolės stūksantis [[Kumelionių piliakalnis]]. Manoma, kad iki XVI a. dabartinio miesto vietoje buvo miškai, į kuriuos kolonistai pradėjo kraustytis tik XVI a. Kolonizaciją galėjo paspartinti rusų invazija į Lietuvą [[1655]] m., kadangi pabėgėliai nuo rusų ieškojo prieglaudos [[Suvalkija|Sūduvos]] miškuose.

Įprasta manyti, kad Marijampolė įkurta [[1667]] m. (remiantis istoriko ir kunigo [[Jonas Totoraitis|Jono Totoraičio]] „Sūduvos Suvalkijos istorija“; kaimas minimas [[Kauno apskritis|Kauno pavieto]] mokesčių sąraše). Ji kildinama iš ''Pašešupio'' kaimo, kuris buvo dabartinės J. Basanavičiaus aikštės vietoje ir priklausė [[Prienų seniūnija]]i. Tačiau dar [[1662]] m. įrašuose nurodoma, kad [[1659]]–[[1661]] m. buvo mokami mokesčiai kariuomenės reikalams nuo Pašešupio valdos laikytojo Adomo Narbuto ir jo žmonos. Be to, rasta dokumentų, dar [[1626]] m. mininčių Pašešupio kaimą.

Šiaurės karo metu [[1701]] m. Marijampolės apylinkės buvo nusiaubtos ir po Prienų pilies sugriovimo į nuošalesnę vietą prie Šešupės atsikraustė grafo G. Butlerio giminė, kuri [[1717]] m. netoli kaimo įkūrė [[Kvietiškio dvaras|Kvietiškio dvarą]] ir tapo miestelio įkūrimo iniciatoriumi. Prienų seniūnui Pašešupio vardas nepatiko, todėl jį pervadino ''Starapole'' (minima nuo [[1736]] m.). Besikuriant Starapolei netoliese ėmė augti kitas miestelis (nuo [[1756]] m. minimas kaip ''Marijampolė''), kurį pastačiusi bažnyčią įkūrė grafienė [[Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė]]. [[1750]] m. Prienų seniūnė grafienė P. Butlerienė iš [[marijonai|marijonų]] vienuolyno išrūpino Starapolei kunigą ir tarp [[Šešupė]]s bei [[Jevonis|Jevonio]] upių pastatė vienuolyną su bažnyčia. [[XVIII a.]] bažnytkaimis išaugo į prekybinį miestelį.

[[File:Monument to Deported Lithuanians in Marijampolė 1.jpg|thumb|Paminklas tremtiniams Marijampolėje]]

Pastačius marijonų vienuolyną, miestelis pavadintas Marijampole, kuri minima nuo [[1756]] m. Dvaras ir kaimas susijungė, [[1792]] m. [[vasario 23]] d. ATR valdovas [[Stanislovas Augustas Poniatovskis]] suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo savivaldos teisių]] privilegiją ir herbą. [[1812]] m. [[gruodžio 5]] d. pro Marijampolę grįždamas į Varšuvą pravažiavo imperatorius [[Napoleonas Bonapartas]]. [[1829]] m. baigtas tiesti [[Peterburgo–Varšuvos plentas]] (su atšaka į [[Karaliaučius|Karaliaučių]]). [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] metu [[1831]] m. [[balandžio 22]] d. įvyko [[Marijampolės mūšis]]. [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] metu prie Marijampolės vyko aršios dalgininkų kovos su caro kariuomene. XIX a. pabaigoje Marijampolė – miestas, Suvalkų gubernijos Marijampolės apskrities centras.<ref>{{SGKP|6|145|Maryampol}}</ref>

Marijampolė garsi savo [[Marijampolės gimnazija|šimtamete gimnazija]], kurioje mokėsi tautinio atgimimo žadintojai [[Jonas Basanavičius]] ir [[Vincas Kudirka]]. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu aktyviai veikė [[Varpas (leidinys)|„Varpo“]] platintojai, susibūrę į slaptą [[Sietynas (organizacija)|„Sietyno“]] organizaciją. 1918–1925 m. veikė [[Marijampolės realinė gimnazija]], garsėjusi liberalizmo ir laisvamanybės idėjomis.<ref>Rimvydas Urbonavičius. [http://urbonavici.us/index.php/realine-gimnazija-keliai-ir-klystkeliai/ Realinė gimnazija: keliai ir klystkeliai]</ref> Marijampolė nuo senų laikų yra švietimo centras, tarpukario laikotarpiu čia veikė ne viena leidykla, kuria rūpinosi vienuoliai marijonai.

Tarpukariu nutiestas [[Kauno–Marijampolės geležinkelis|geležinkelis Kazlų Rūda–Šeštokai]], [[1926]] m. pastatyta [[Marijampolės geležinkelio stotis]] (architektas [[Edmundas Alfonsas Frykas]]). [[1931]] m. AB „Lietuvos cukrus“ Marijampolėje pastatė [[Marijampolės cukraus fabrikas|cukraus fabriką]], kuris ilgą laiką buvo pagrindinis pramonės objektas. [[1936]] m. įkurtas „Šešupės“ audimo fabrikas.

[[1940]]–[[1941]] m. sovietų valdžia ištrėmė kelis šimtus [[Marijampolės apskritis|Marijampolės apskrities]] gyventojų. Pirmosiomis [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] dienomis miestas buvo bombarduotas, prie Šešupės vokiečiai sušaudė žydų tautybės asmenis. [[1944]] m. [[gegužės 15]] d. [[SS]] išformavo nepaklususį generolo [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]] vietinės rinktinės padalinį – 2 tūkst. karo mokyklos kursantų.

Sugrįžus frontui [[Raudonoji armija|SSRS armijos]] kontražvalgyba „[[SMERŠ]]“ Marijampolėje represavo apie 500 asmenų. Pokaryje apylinkėse veikė partizanų [[Tauro apygarda|„Tauro“ apygardos]] būriai. Sovietmečiu miestas buvo industrializuotas ir gerokai išaugo, buvo pervadintas [[LKP]] lyderio [[Vincas Mickevičius-Kapsukas|Vinco Kapsuko]] garbei – Kapsuku, siekiant panaikinti religinį atspalvį miesto pavadinime.

[[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas didelis pramonės automatų gamybinis susivienijimas, putliųjų verpalų fabrikas, pieno konservų kombinatas, automobilių remonto gamykla, grūdų produktų kombinatas, įkurtas agroprekybinis sovietinis ūkis-technikumas. Pastatyti Degučių, Mokolų ir Draugystės mikrorajonai, poilsio parkas, 10 aukštų viešbutis „Sūduva“ (archit. Aldona Kačerauskaitė), universalinė parduotuvė „Gulbė“ (archit. A. Kačerauskaitė), naujas paštas (archit. J. Putna), kraštotyros muziejus.

[[1977]] m. [[kovo 30]] d. miestas tapo [[respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio (nebe rajoninio) pavaldumo miestu]]. [[1997]] m. [[gruodžio 18]] d. patvirtintas naujasis [[Marijampolės herbas]].

{{Quote box |width=23em |align=right
|title=Istorinė priklausomybė
|fontsize=90% |quote=
{{flagicon image|Chorągiew królewska króla Zygmunta III Wazy.svg}} [[Abiejų Tautų Respublika]] 1667–1795<br>
{{flagicon image|Flag of the Kingdom of Prussia (1803-1892).svg}} [[Prūsijos karalystė]] 1795–1807<br>
{{flagicon image|Flag of the Duchy of Warsaw.svg}} [[Varšuvos kunigaikštystė]] ({{flagicon image|Flag of France.svg}} [[Pirmoji Prancūzijos imperija]]) 1807–1815<br>
{{flagicon image|Flag of Russia.svg}} [[Rusijos imperija]], [[Lenkijos Kongreso karalystė]] 1815–1915<br>
{{flagicon|German Empire}} [[Vokietijos imperija]] 1915–1918 (''[[okupacija]]'')<br>
{{flagicon|Lithuania}} [[Lietuvos karalystė (1918)|Lietuvos Karalystė]] 1918 m.<br>
{{flagicon|Lithuania}} [[Lietuva|Lietuvos Respublika]] 1918–1940<br>
{{flag|Soviet Union}} 1940–1941 (''[[okupacija]]'')<br>
{{flag|Nazi Germany}}, [[Ostlandas|Ostlando reichskomisariatas]] 1941–1944 (''[[okupacija]]'')<br>
{{flag|Soviet Union}} 1944–1990 (''[[okupacija]]'')<br>
{{flagicon|Lithuania}} [[Lietuva|Lietuvos Respublika]] 1990–dabar
}}

{{adm2|5}}
{{admr|[[1667]] m.|?|[[Kauno apskritis]]|}}
{{admr|[[1717]] m.|[[Prienų seniūnija]]|?}}
{{admr|[[1795]]–[[1807]] m.|?|r3=8|[[Marijampolės apskritis|Marijampolės apskrities]] centras|[[Naujoji Rytų Prūsija]]}}
{{admr|[[1807]]–[[1815]] m.|?|[[Varšuvos kunigaikštystė]]}}
{{admr|[[1816]]–[[1837]] m.|?|[[Augustavo vaivadija]]}}
{{admr|[[1837]]–[[1867]] m.|?|[[Augustavo gubernija]]}}
{{admr|[[1867]]–[[1915]] m.|?|[[Suvalkų gubernija]]}}
{{admr|[[1919]] m.|[[Marijampolės valsčius|Marijampolės valsčiaus]] centras}}
{{admr|[[1919]]–[[1931]] m.|?|}}
{{admr|[[1931]]–[[1950]] m.|[[Marijampolės valsčius|Marijampolės valsčiaus]] centras|}}
{{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=3|rajoninio pavaldumo miestas|r3=2|[[Marijampolės rajonas|Marijampolės rajono]] centras|[[Kauno sritis]]}}
{{admr|[[1953]]–[[1955]] m.|}}
{{admr|[[1955]]–[[1977]] m.|[[Kapsuko rajonas|Kapsuko rajono]] centras}}
{{admr|[[1977]]–[[1989]] m.|?|respublikinio pavaldumo miestas, [[Kapsuko rajonas|Kapsuko rajono]] centras}}
{{admr|[[1989]]–[[1995]] m.|?|respublikinio pavaldumo miestas, [[Marijampolės rajonas|Marijampolės rajono]] centras}}
{{admr|[[1995]]–[[2000]] m.|?|[[Marijampolės rajono savivaldybė]]s centras|r4=3|[[Marijampolės apskritis|Marijampolės apskrities]] centras}}
{{admr|[[2000]]–[[2002]] m.|[[Marijampolės seniūnija|Marijampolės seniūnijos]] centras|[[Marijampolės savivaldybė]]s centras}}
{{admr|[[2002]]–[[2023]] m.|3 miesto seniūnijos ([[Degučių seniūnija (Marijampolė)|Degučių seniūnija]], [[Mokolų seniūnija]], [[Narto seniūnija]]), [[Marijampolės seniūnija|Marijampolės seniūnijos]] centras}}
|}

== Architektūra ir kultūra ==
[[File:Marijampole-funeral-house.jpg|thumb|Marijampolės laidojimo namai]]

Marijampolėje veikia kelios bažnyčios: [[Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika]], greta – Šv. Jurgio ([[marijonai|marijonų]]) vienuolynas, [[Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia]] (XIX a. pabaiga), priklausančios [[Vilkaviškio vyskupija]]i, [[Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia]], stačiatikių [[Marijampolės Švč. Trejybės cerkvė]], priklausanti [[Marijampolės Švč. Trejybės parapija]]i. P. Butlerienės g. stovi buvę žydų maldos namai – [[Marijampolės sinagoga]], Kauno g. – [[Marijampolės didžioji sinagoga]]. [[2014]] m. pastatyta [[Marijampolės šv. Jono Pauliaus II koplyčia]].

Senose miesto kapinėse stovi antkapinis paminklas rašytojai [[Žemaitė|Žemaitei]], R. Juknevičiui ir kitiems Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Vytauto g. stovi paminklas Ldk [[Vytenis|Vyteniui]] (stovėjo dar tarpukariu, atstatytas [[2009]] m. [[kovo 7]] d., skulptorius [[Julius Narušis]]), o miesto parke – dar keli paminklai. [[2010]] m. pagrindinėje miesto aikštėje pastatytas paminklas lietuvių kalbai, tautai ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui atminti (skulptorius [[Kęstutis Balčiūnas (1958)|Kęstutis Balčiūnas]]).

Marijampolėje Vytauto g. veikia [[Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus|„Tauro“ apygardos partizanų ir tremties muziejus]], kitoje Vytauto gatvės pusėje, miesto parke, yra skulptoriaus A. V. Ambraziūno paminklas „Tauro“ apygardos partizanams. Miesto centrinėje dalyje yra Kultūros centras, jame įrengta Stankūnienės dailės galerija. Vienas iš miesto parkų – [[Pašešupio parkas]] – gamtos paveldo objektas. Veikia mieste vienintelis [[Spindulys (kino teatras)|kino teatras „Spindulys“]].

== Švietimo ir ugdymo įstaigos ==
[[Vaizdas:Marijampoles dramos teatras 2007.png|thumb|Marijampolės dramos teatras]]
[[Vaizdas:Marijampole-Culture-palace.jpg|thumb|Kultūros rūmai]]
[[Vaizdas:Marijampolė, kolegija.JPG|miniatiūra|Marijampolės kolegija]]

Marijampolėje veikia šios [[valstybė|valstybinės]] [[švietimas|švietimo]] įstaigos:
* [[Marijampolės gimnazija|Rygiškių Jono gimnazija]]
* [[Marijampolės marijonų gimnazija]]
* [[Marijampolės Sūduvos gimnazija]]
* [[Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija]]
* [[Marijampolės Jono Totoraičio progimnazija]]
* 6 pagrindinės mokyklos:
** [[Marijampolės Petro Armino pagrindinė mokykla]]
** [[Marijampolės Ryto pagrindinė mokykla]]
** [[Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinė mokykla]]
** [[Marijampolės Šaltinio pagrindinė mokykla]]
Kitos:
* [[Marijampolės kolegija]]
* [[Marijampolės suaugusiųjų mokymo centras]]
* Jaunimo mokykla
* [[Marijampolės profesinio rengimo centras]]
* 2 pradinės mokyklos: Marijampolės ir „Smalsutis“
* 5 darželiai-mokyklos: Degučių, Mokolų, „Varpelis“, „Želmenėliai“, „Žiburėlis“
* 7 ikimokyklinės įstaigos,
* 5 papildomo ugdymo įstaigos
* R. Vosylienės mokykla (užsienio kalbų).
* [[Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka]]

== Sportas ==
=== Futbolas ===
* [[FK Sūduva Marijampolė|Marijampolės „Sūduva“]]
* [[Marijampolės futbolo arena|Marijampolės futbolo stadionas ir maniežas]]
* Kiti futbolo klubai: [[:Kategorija:Marijampolės futbolas|futbolo klubai Marijampolėje]]

=== Krepšinis ===
* [[MKK Sūduva]], moterų krepšinio klubas<ref>https://www.basketnews.lt/news-119791-istorijos-pabaiga-marijampoleje-moteru-krepsinis-gali-buti-pastumtas-i-parastes.html</ref>
* [[BC Sūduva]], vyrų krepšinio klubas<ref>https://www.suduva-mantinga.lt/</ref>

== Gyventojai ==

Marijampolė 10-oje vietoje pagal [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]] etninių ([[Lietuviai|lietuvių]], [[Latviai|latvių]], [[Estai|estų]]) gyventojų kiekį.

{{dem|kolon=10|till=55000|inc=5000|incmin=1000
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus.
|1800|1178
|1823|1200
|1844|2924|1896|4212
|1897|6777
|1923|9488|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref>
|1931|9991
|1939|15768
|1959|19621|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1966|25820|1970|29073|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1974|32700|1976|35600|1979|38824|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|50600|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|1991|52100
|2001|48675|r2001=<ref>{{2001sur(Marijampolė)}}</ref>
|2011|41206|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
|2021|36727
}}

=== Tautinė sudėtis ===
{|
|valign=top|
[[2011]] m. gyveno 41 051 žmonės:<ref>[https://web.archive.org/web/20090601072103/http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2630&PHPSESSID=f4257a90983c4f011d530bbfa8d6cc4f 2011 m. surašymo duomenys]</ref>
* [[Lietuviai]] – 97,4% (39985);
* [[Rusai]] – 1,02% (421);
* [[Lenkai]] – 0,28% (117);
* [[Čigonai]] – 0,17% (72);
* [[Ukrainiečiai]] – 0,16% (67);
* [[Baltarusiai]] – 0,11% (47);
* [[Vokiečiai]] – 0,11% (46);
* Kiti – 0,72% (296).
|valign=top|
[[2001]] m. gyveno 48 675 žmonės:<ref>[http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://archive.today/20120707120909/http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 |date=2012-07-07 }}</ref>
* [[Lietuviai]] – 97,7% (47 555);
* [[Rusai]] – 0,9% (476);
* [[Lenkai]] – 0,3% (123);
* [[Ukrainiečiai]] – 0,2% (91);
* [[Vokiečiai]] – 0,2% (77);
* [[Baltarusiai]] – 0,1% (73);
* [[Čigonai]] – 0,1% (71);
* Kiti – 0,4% (209).
|valign=top|
[[1923]] m. gyveno 9 488 žmonės:<ref>[http://www.stat.gov.lt/uploads/leidiniai/Lietuvos_gyv_sur.pdf?PHPSESSID=cfae3ef4f0d63b682f6f56cae1494a0f 1923 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722151044/http://www.stat.gov.lt/uploads/leidiniai/Lietuvos_gyv_sur.pdf?PHPSESSID=cfae3ef4f0d63b682f6f56cae1494a0f |date=2011-07-22 }}</ref>
* [[Lietuviai]] – 64% (6072);
* [[Žydai]] – 26,8% (2545);
* [[Vokiečiai]] – 5,4% (508);
* [[Rusai]] – 1,1% (103);
* [[Lenkai]] – 1% (97);
* Kiti – 1,7% (163).
|valign=top|
[[1897]] m. gyveno 6 737 žmonės:<ref>[http://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=279 1897 m. surašymo duomenys (rus.)]</ref>
* [[Žydai]] – 48,5% (3 269);
* [[Lietuviai]] – 18,1% (1221);
* [[Rusai]] – 14,3% (969);
* [[Lenkai]] – 10,6% (714);
* [[Vokiečiai]] – 7,4% (496);
* Kiti – 1% (68).
|}

=== Žymūs žmonės ===
* [[Julijus Trapas]] (1814–1908) – rusų chemikas, farmacininkas, farmakologas, profesorius.
* [[Samuelis Peltinas]] (1830–1896) – žydų kilmės redaktorius ir žurnalistas.
* [[Stanislovas Čirvinskis]] (1849–1923) – gydytojas, farmakologas.
* [[Orko Sołowiejczyk|Orko Soloveičikas]] (1865–1942) – žydų kilmės chirurgas.
* [[Frida Rubiner]] (1879–1952) – žydų kilmės Vokietijos komunistė, rašytoja, vertėja.
* [[Witold Teofil Staniszkis|Vitoldas Teofilis Staniškis]] (1880–1941) – lenkų agrotechnikas, politikas.
* [[Piotr Zubowicz|Piotras Zubovičius]] (1880–1956) – lenkų advokatas, notaras, politikas.
* [[Petronėlė Vosyliūtė-Dauguvietienė]] (1899–1986) – aktorė.
* [[Włodzimierz Zawadzki|Vladimiras Zavadzkis]] (1901–1955) – Armijos Krajovos karininkas, Varšuvos sukilimo dalyvis.
* [[Stasys Šačkus]] (1907–1985) – Lietuvos lengvaatletis, krepšininkas, 1937 m. Europos krepšinio čempionato laimėtojas.
* [[Nikolajus Milenskis]] (1907–1990) – inžinierius mechanikas, šiluminės fizikos tyrimų Lietuvoje pradininkas.
* [[Avelis Starcevas]] (1909–2005) – žydų kilmės rusų literatūros kritikas, vertėjas.
* [[Izis Bidermanas]] (1911–1980) – žydų kilmės prancūzų fotografas.
* [[Albina Simokaitytė]] (1923–2004) – teatro aktorė.
* [[Raimondas Viskanta]] (1931–2021) – šiluminės fizikos ir šilumos mainų specialistas.
* [[Zita Asta Alaunienė]] (1931–2020) – kalbininkė, pedagogė, edukologijos mokslų daktarė.
* [[Dalia Triponienė]] (1938–2021) – gydytoja, kraujagyslių chirurgė.
* [[Juozas Tumelis]] (1938–2022) – istorikas, bibliografas, vertėjas.
* [[Rimantas Antanas Stankevičius]] (1944–1990) – lakūnas ir kosmonautas.
* [[Algimantas Jasulaitis]] (g. 1949 m.) – teismo medicinos ekspertas, Utenos kolegijos profesorius.
* [[Viktoras Muntianas]] (g. 1951 m.) – politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs LR Seimo pirmininkas.
* [[Donatas Stakišaitis]] (g. 1956 m.) – pediatras, profesorius.
* [[Regina Laukaitytė]] (g. 1959 m.) – istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
* [[Rimantas Juknevičius]] (1966–1991) – viena iš [[Sausio 13 aukos|Sausio 13-osios įvykių aukų]], žuvo [[sausio 13]] d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.
* [[Gintaras Grajauskas]] (g. 1966 m.) – poetas, eseistas, dramaturgas, prozininkas, dainų autorius ir atlikėjas.
* [[Almantas Kalinauskas]] (g. 1967 m.) – Lietuvos ir TSRS futbolo žaidėjas.
* [[Gintaras Jasinskas]] (1968–2024) – biatlonininkas, olimpietis.
* [[Vytautas Leškevičius]] (g. 1970 m.) – diplomatas, politikas, LR užsienio reikalų viceministras.
* [[Darius Songaila]] (g. 1978 m.) – {{Krepš|Lietuvos|| rinktinės}} krepšininkas, [[NBA]] žaidėjas.
* [[Margarita Čiuplytė]] (g. 1984 m.) – Lietuvos sportininkė karatistė, vaikų, moterų ir merginų trenerė, pasaulio ir Europos čempionė.
* [[Eglė Šulčiūtė]] (g. 1985 m.) – Lietuvos moterų krepšinio rinktinės narė, Lietuvos čempionė.

Marijampolės senosiose kapinėse palaidota rašytoja [[Žemaitė]], poetas [[Petras Arminas-Trupinėlis]], užnemunės istorijos autorius kun. [[Jonas Totoraitis]], nepriklausomybės kovų dalyviai. Už kapinių tvoros ant Šešupės kranto pastatyti kryžiai – meno dirbiniai [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] atminimui.

== Miestai-partneriai ==
{{col3}}
* {{flagicon|Denmark}} [[Viborgas]], [[Danija]]
* {{flagicon|France}} [[Kalė]], [[Prancūzija]]
* {{flagicon|Germany}} [[Bergiš Gladbachas]], [[Vokietija]]
* {{flagicon|Finland}} [[Kokola]], [[Suomija]] (nuo [[1970 m.]])
* {{flagicon|Poland}} [[Suvalkai]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|Poland}} [[Petrakavas]], Lenkija
* {{flagicon|NOR}} [[Kvamas]], [[Norvegija]]
* {{flagicon|NOR}} [[Leša]], Norvegija
</div>

== Pramonė ==

Nuo [[1977]] m. mieste veikia „[[Marijampolės Pieno Konservai|Marijampolės pieno konservų“]] kombinatas.<ref>http://www.milk.lt/about-company/</ref> Pietrytiniame miesto pakraštyje – [[Marijampolės cukraus fabrikas|seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas]] (dab. „[[ARVI|ARVI“]] priklausantis „Lietuvos cukrus“).<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/arvi_cukrus/</ref> Savo veiklą vykdo pakavimo įmonė AB „Fasa“.<ref>https://www.fasa.lt/apie-mus/</ref> Nuo [[1998 m.|1998]] m. savo veiklą pradėjo ir vykdo duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių kompanija UAB „Mantinga“.<ref>https://www.mantinga.lt/lt/mes</ref> [[2011]] m. šalia miesto įkurta [[Marijampolės LEZ]].<ref>{{cite act |type=Įstatymas |index=XI-1907 |date=2011-12-23 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Seimas]] |title=Lietuvos Respublikos Marijampolės laisvosios ekonominės zonos įstatymas |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.415909 |access-date=2024-03-09 |language=lt }}</ref> Metalo apdirbimo pramonės įmonės – UAB „STEVILA“,<ref>https://stevila.lt/lt/faktai-ir-skaiciai</ref> UAB „CIE LT Forge“,<ref>https://www.cieautomotive.lt/lt/apie-mus</ref> UAB „Pakma“.<ref>https://www.pakma.lt/</ref>

== Šaltiniai ==
{{ref|2}}

== Literatūra ==
* Mažoji medinė Marijampolės krašto architektūra (sud. Danutė Katkuvienė, Romas Linionis). – Marijampolė: Piko valanda, 2008. – 164 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-642-67-1
* Senoji Marijampolė fotografijose: fotoalbumas (sud. Valentinas Juraitis). – Vilnius: Žemės trauka, 2011. – 136 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-810-06-3

== Nuorodos ==
* [http://www.marijampole.lt Oficiali Marijampolės svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220411180215/https://www.marijampole.lt/ |date=2022-04-11 }}
* [http://www.mockus.us/optimum/deksnys/marijampole.html Istorijos apžvalga] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060625223846/http://www.mockus.us/optimum/deksnys/marijampole.html |date=2006-06-25 }}
* [http://www.balticmaps.eu/?lang=lt&draw_hash=fdhijj&centerx=458187&centery=6045741&zoom=3&layer=map Marijampolės žemėlapis per balticmaps.eu]
* [http://www.balticmaps.eu/?lang=lt&draw_hash=hiuzma&centerx=459196&centery=6045647&zoom=5&layer=map Marijampolės apylinkių žemėlapis]
* {{ML|3|149|Marijampolė}}
* R. Butautas-Kudirka. Sūduvos dvasininkai I–II d. Vilnius. 2010. (700 kunigų veiklos apžvalga).

{{MARgyv}}
{{ltcity}}

[[Kategorija:Marijampolė| ]]
Straipsnyje naudojami šablonai:
Grįžti į Marijampolė.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Marijampolė"