Peržiūrėti šaltinį Aleksandras Puškinas

Jūs neturite leidimo keisti šį puslapį dėl šios priežasties:
Your IP address is in a range that has been blocked on all Wikimedia Foundation wikis.
The block was made by ‪EPIC‬. The reason given is Open proxy/Webhost: See the help page if you are affected.
Start of block: 10:48, 2 liepos 2024
Expiry of block: 10:48, 2 liepos 2025
Your current IP address is 206.189.44.186. The blocked range is 206.189.32.0/20.
Prašome nurodyti visas aukščiau esančias detales į savo užklausose. If you believe you were blocked by mistake, you can find additional information and instructions in the No open proxies global policy.
Otherwise, to discuss the block please post a request for review on Meta-Wiki. You could also send an email to the stewards VRT queue at stewards@wikimedia.org including all above details.
Jūs galite peržiūrėti ir kopijuoti puslapio kodą.
{{tvarkyti|perrašyti būtuoju laiku}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = Aleksandras Sergejevičius Puškinas<br />{{ru|Алекса́ндр Серге́евич Пу́шкин}}
| paveikslėlis =  AleksandrPushkin.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = A. Puškino portretas, nutapytas [[Vasilijus Tropininas|Vasilijaus Tropinino]]
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1799|06|06}}
| gimimo vieta = [[Maskva]]
| mirties data = {{Mirė|1837|02|10|1799|06|06}}
| mirties vieta = [[Sankt Peterburgas]]
| tautybė =
| tėvas = Sergejus Puškinas
| motina = Nadežda Puškina
| sutuoktinė =
| vaikai = 4
| veikla = rusų [[romantizmas|romantizmo]] poetas ir rašytojas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas = Pushkin Signature.svg
| pastabos =
| vikiteka = Category:Aleksandr Pushkin
}}

'''Aleksandras Sergejevičius Puškinas''' ([[rusų kalba|rus.]] Алекса́ндр Серге́еич Пу́шкин, <small>tariama</small>[ɐlʲɪˈksandr sʲɪˈrɡʲejevʲɪtɕ ˈpuʃkʲɪn]; [[1799]] m. [[birželio 6]] d. – [[1837]] m. [[vasario 10]] d.) – [[rusai|rusų]] [[romantizmas|romantizmo]] poetas ir rašytojas.<ref>{{VLE|XIX|347-348||Puškin Aleksandr (Aleksandras Puškinas)}}</ref> Laikomas geriausiu rusų poetu<ref name="virginia">[http://www.faculty.virginia.edu/dostoevsky/texts/devil_pushkinbio.html Short biography from University of Virginia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190401220028/http://www.faculty.virginia.edu/dostoevsky/texts/devil_pushkinbio.html |date=2019-04-01 }}, retrieved on 24 November 2006.</ref><ref name="Reid">[http://www.worldandi.com/newhome/public/2004/March/bkpub1print.asp Allan Reid, „Russia’s Greatest Poet/Scoundrel“], retrieved on 2 September 2006.</ref><ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/programmes/from_our_own_correspondent/361169.stm BBC News, 5 June 1999, „Pushkin fever sweeps Russia“], retrieved 1 September 2006.</ref><ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/entertainment/2977322.stm BBC News, 10 June 2003, „Biographer wins rich book price“], retrieved 1 September 2006.</ref> ir modernios [[Rusų literatūra|rusų literatūros]] pradininku.<ref>[http://www.pushkinskijdom.ru/Default.aspx?tabid=1241 Biography of Pushkin at the Russian Literary Institute „Pushkin House“], retrieved 1 September 2006.</ref><ref name="Gorky">[http://www.marxists.org/archive/gorky-maxim/misc/pushkin.htm Maxim Gorky, „Pushkin, An Appraisal“], retrieved 1 September 2006</ref> Jis taip pat rašė istorinę beletristiką. Jo kūrinys „Kapitono duktė“ vaizduoja [[Jemeljanas Pugačiovas|Pugačiovo]] sukilimą Rusijoje valdant [[Jekaterina II|Jekaterinai II]].

Gimęs [[Maskva|Maskvoje]], Puškinas savo pirmąją poemą išleido būdamas penkiolikos. Jis buvo plačiai pastebėtas literatūra besidominčios aukštuomenės, kai baigė [[Caro Kaimo licėjus|imperatoriškąjį licėjų]] [[Puškinas (miestas)|Caro Kaime]]. Puškinas palaipsniui įsipareigojo siekti socialinių reformų ir iškilo kaip literatūrinių radikalų delegatas. XIX a. trečiajame dešimtmetyje jis susipyko su valdžia ir buvo ištremtas į pietinę Rusijos dalį. Esant stipriai vyriausybės [[cenzūra]]i ir neturėdamas galimybės keliauti ar spausdinti savo kūrinius, Puškinas parašė savo žinomiausią pjesę, dramą „[[Borisas Godunovas]]“, kurią išspausdinti galėjo tik po metų. Jo [[eiliuotas romanas]] „[[Eugenijus Oneginas]]“ buvo dalimis išspausdintas [[1825]]–[[1832]] m.

Puškinas bei jo žmona Natalija Gončiarova, kurią jis vedė 1831 m., tapo nuolatiniais dvariškių aukštuomenės lankytojais. 1837 m., po 1836 m. gale išplatinto anoniminio laiško su įžeidimais Puškinui ir jo žmonai, bei ilgo Natalijos meilės siekimo iš Žoržo Danteso pusės, Puškinas parašė Danteso įtėviui L. Gekerenui įžeidžiantį laišką, Gekerenas taip pat laišku atsakė, kad Dantesas jo vardu kviečia Puškiną į dvikovą. Danteso ir Puškino [[dvikova|dvikovoje]] pastarasis buvo mirtinai sužeistas, ir po dviejų dienų mirė.

Dėl jo politinių įsitikinimų bei įtakos Rusijos maištininkų kartoms, Puškinas [[bolševikai|bolševikų]] buvo vaizduojamas kaip priešininkas buržuazinei literatūrai ir kultūrai bei kaip [[TSRS|tarybinės]] literatūros ir poezijos pirmtakas.<ref name="Gorky" /> 1937 m., Caro Kaimo miestelis Puškino garbei buvo pavadintas jo vardu: [[Puškinas (miestas)|Puškinas]].

== Biografija ==

=== Vaikystė ===
[[Vaizdas:С. Г. Чириков - Александр Сергеевич Пушкин (акварель).jpg|A. Puškino portretas (Akvarėlė S.G.Čirikovo, 1810)|thumb|upright|right]]
Puškinas gimė 1799 m. gegužės 25 d. (birželio 6 d.) [[Maskva|Maskvoje]]. Jis turėjo afrikietiško kraujo, kadangi jo prosenelis buvo Hanibalas, kilęs tikriausiai iš šiaurinės Afrikos (spėjama, kad jį krikštijo dar [[Petras I]] [[Vilniaus Šv. kankinės Paraskevos cerkvė|Vilniaus Šv. kankinės Paraskevos cerkvėje]]). 1805–1810 m. vasaros mėnesius jis dažniausiai praleisdavo pas savo močiutę Mariją Aleksejevną pamaskvės kaime Zacharove, netoli [[Zvenigorodas|Zvenigorodo]]. Tie ankstyvi vaikiški įspūdžiai atsispindėjo pirmuose A. Puškino poemų rašymo bandymuose („Monach“, 1813; „Bova“, 1814), licėjaus eilėraščiuose „Siuntimas pas Judiną“ (1815), „Sapnas“ (1816). Šešerius metus A. Puškinas praleido Caro Kaimo licėjuje, atidarytame [[1811]] m. [[spalio 19]] d. Čia jaunas poetas pergyveno [[Napoleono žygis į Rusiją|1812 m. karo prieš Napoleoną]] įvykius.

1815 metų pradžioje, dalyvaujant poetui Gavrilui Deržavinui, A. Puškinas skaitė savo patriotinį eilėraštį „Atsiminimai Caro Kaime“ (tais pačiais metais išspausdintą žurnale „Rusų muziejus“ su autoriaus parašu).
Dar sėdėdamas licėjaus suole A. Puškinas buvo priimtas į literatūrinę bendruomenę „Arzamas“, besipriešinančią rutinai ir archajiškumui literatūroje.

Ankstyvoji poeto poezija perteikė greitai tekančio gyvenimo pojūčius, kuriuos diktavo pasimėgavimų troškimas.
1816 m. A. Puškino lyrikos charakteris stipriai pasikeičia. [[Elegija]] tampa pagrindiniu rašytojo žanru.

=== Jaunystė ===
[[Vaizdas:Pushkin derzhavin.jpg|thumb|left|A.Puškinas licėjaus egzamine Caro Kaime. [[Ilja Repinas|Iljos Repino]] paveikslas (1911)]]
Iš licėjaus A. Puškinas buvo išleistas [[1818]] m. birželį, gavęs koledžo sekretoriaus laipsnį (10 klasės, pagal [[rangų lentelė|rangų lentelę]]), ir paskirtas į Užsienio reikalų kolegiją. Jis tampa pastoviu teatro lankytoju, dalyvauja „Arzamo“ susirinkimuose, [[1819]] m. įstoja į literatūrinę draugiją „Žalia lempa“, kuriai vadovauja „Labdaros sąjunga“. Nedalyvaudamas pirmųjų slaptųjų organizacijų veikloje, A. Puškinas vis dėlto draugiškais ryšiais susietas su daugeliu dekabristinių draugijų narių, rašo politines epigramas ir eilėraščius „Pas Čadajevą“ (1818), „Laisvė“ (1818), „Kaimas“ (1819). Tais metais jis daugiausia laiko skyrė poemos „Ruslanas ir Liudmila“, pradėtos Licėjuje, rašymui. Ši poema buvo atsakas į draugijos „Arzamas“ prašymą sukurti nacionalinę karžygių poemą. Ji užbaigta [[1820]] metų gegužę, ir po paskelbimo sukėlė neigiamus kritikų, pasipiktinusių aukštų kriterijų sumenkinimu, atsiliepimus.

=== Tremtis ===
[[Vaizdas:Пушкин_на_берегу_моря.jpg|thumb|right|Paveikslas „Puškinas ant jūros kranto“. Autorius [[Ivanas Aivazovskis]], 1887. Dailės muziejus [[Mykolajivas|Mykolajive]]]]
1820 metų vasarą A. Puškinas buvo pakviestas pas karinį Peterburgo gubernatorių, grafą M. A. Miloradovičių, pasiaiškinti dėl paskleistų politinių eilėraščių. A. Puškinui grėsė tremtis į [[Sibiras|Sibirą]], kuri senų draugų (Nikolajaus Karamzino, Petro Čadajevo, Fiodoro Glinkos) pastangomis buvo pakeista perkėlimu tarnauti iš Peterburgo į [[Dnipras|Jekaterinoslavą]]. Jekaterinoslave A. Puškinui išsimaudžius [[Dniepras|Dniepre]], prasideda plaučių uždegimas. Siekdami išgydyti A. Puškiną, 1820 metų gegužės pabaigoje Rajevskiai išveža sergantį A. Puškiną į Kaukazą ir Krymą. Tik rugsėjį jis sugrįžta į naujos tarnybos vietą – [[Kišiniovas|Kišiniovą]], paskirtas majoro I. N. Inzovo, pilnateisio [[Besarabija|Besarabijos srities]] valdytojo, kanceliarijos darbuotoju. Ilgos poeto išvykos nuo 1820 m. lapkričio iki 1821 m. sausio į Kamenką (tapusią vienu iš dekabristų centrų) ir [[Kijevas|Kijevą]], kelionės su I. P. Liprandžiu į [[Moldova|Moldovą]] 1821 m. pabaigoje, apsilankymas [[Odesa|Odesoje]] – visa tai praplėtė poeto akiratį, pripildė gilia vidine mintimi.

Jeigu poema „Ruslanas ir Liudmila“ atspindėjo geriausių Rusijos poetų mokyklą, tai pirmoji A. Puškino „pietinė poema“ „Kaukazo belaisvis“ (1820) iškėlė jį virš visų to amžiaus poetų, atnešė pelnytą pirmojo poeto šlovę, lydėjusią jį iki 1820 metų pabaigos. Vėliau išleido kitą „pietinę poemą“ „[[Bachčisarajaus rūmai#Bachčisarajaus fontanas|Bachčisarajaus fontanas]]“ (1824). Poema išėjo fragmentinė, tarsi tirpstanti, kas suteikė jai ypatingą grožį, skaitant žadinantį stiprias emocijas. Kartu poetas stengiasi grįžti į Rusijos praeitį, numačius poemas „Mstislavas“ ir „Vadimas“(galutinis variantas įgavo dramaturginę formą), sukūrė satyrinę poemą „Gavriliada“ (1821), poema „Broliai plėšikai“ (1822; atskiras leidimas 1827). Bėgant laikui A. Puškinas pamatė, kad pasaulyje veikia objektyvūs įstatymai, kurių žmogus, kad ir kokios gražios būtų jo mintys, pakeisti nepajėgus. Su tokia mintimi [[1823]] m. [[Kišiniovas|Kišiniove]] buvo pradėtas eiliuotas romanas „Eugenijus Oneginas“; pirmos dalies finalas pateikė herojaus iškeliavimo už tėvynės ribų istoriją, [[George Gordon Byron|Bairono]] poemos „Don Žuanas“ pavyzdžiu.

[[1823]] m. A. Puškinas siekia perkėlimo į tarnybą Odesoje. Tuo metu A. Puškinas pripažįsta save kaip profesionalų literatą. Tai lėmė masišką jo kūrinių skaitymą. Odesoje susidarius sunkiai padėčiai, A. Puškinas, užmiršęs apie savo tremtį, paduoda atsistatydinimo prašymą. [[1824]] metų liepą A. Puškinas buvo pašalintas iš tarnybos ir išsiųstas pas tėvus į Michailovską.

=== Michailovskas ===
[[Vaizdas:Natalia Pushkina by Brullov.jpg|thumb|right|180px|Natalija Puškina, Aleksandro Brulovo piešinys]]
Nepaisant didelių rūpesčių, pirmas ruduo poetui buvo sėkmingas. A. Puškinas užbaigia Odesoje pradėtus eilėraščius „Knygnešio pokalbis su poetu“, kuriuose pasireiškia jo profesionalumas, „Prie jūros“– lyrinius pamąstymus apie žmogaus likimą [[Napoleonas|Napoleono]] ir [[George Gordon Byron|Bairono]] epochoje, apie valdžios žiaurumą asmenybės atžvilgiu, poemą „Čigonas“ (1827), tęsia eiliuoto [[Romanas|romano]] rašymą. [[1824]] metų rudenį jis pradeda rašyti autobiografinius užrašus ir apmąsto liaudies dramos „Borisas Godunovas“ siužetą (baigta 1825 m. lapkričio 7 d. (atskiras leidimas 1831), rašo satyrinę poemą „Grafas Nulinas“.

[[1825]] m. Trigorske susitinka Aną Kern, kuriai skiria eilėraštį „Menu akimirką žavingą…“. [[1825]] m. pabaigoje – [[1826]] m. pradžioje A. Puškinas užbaigia penktą ir šeštą romano „Eugenijus Oneginas“ dalis, kurios tuo metu jam atrodė kaip pirmos kūrinio dalies pabaiga. Paskutinėmis dienomis Michailovsko tremtyje poetas rašo eilėraštį „Pranašas“.

=== Po tremties ===
1826 m. naktį iš rugsėjo 3 d. į rugsėjo 4 d. į Michailovską atvyksta gubernatoriaus B. A. Aderkaso pasiuntinys iš [[Pskovas|Pskovo]]. A. Puškinas, lydimas feldjegerio, vyksta į [[Maskva|Maskvą]], kur vyks naujo imperatoriaus [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] karūnavimas. Rugsėjo 8 d., iš karto po atvykimo, A. Puškinas asmeniškai pristatomas caro audiencijai. Poeto grįžimas iš tremties garantavo aukščiausią pripažinimą ir išsilaisvinimą nuo cenzūros.
Būtent tais metais A. Puškino kūryboje atsiranda susidomėjimas caro – reformatoriaus [[Petras I|Petro I]] asmenybe. Jis tampa pradėto [[romanas|romano]] apie poeto prosenelį, Abramą Hanibalą, naujos poemos „Poltava“ herojumi. Neturėdamas savo namų, A. Puškinas neilgai pabūna tai Maskvoje, tai Peterburge, kartais išvažiuoja į Michailovską, veržiasi į karinį teatrą, į [[Kinija|Kinijos]] ambasadą, [[1829]] m. savo noru išvažiuoja į [[Kaukazas|Kaukazą]].
Tuo metu poeto kūryboje atsiranda nauja kryptis – gili istorinė ir socialinė aplink supančio pasaulio analizė, kuri priartina A. Puškino kūryba prie fantastikos, atgimsta liūdni prisiminimai iš ligos laikotarpio, mintys apie mirtį. [[1827]] m. prasideda eilėraščio „Andrėjus Šenjė“ (parašyto [[1825]] m. Michailovkse) tyrimas. Jame buvo įžvelgti 1825 m. gruodžio 25 d. įvykių faktai, o [[1828]] metais valdžia sužinojo apie Kišiniove sukurtą poemą „Gavriliada“. Tyrimas po A. Puškino pasiaiškinimo buvo nutrauktas, bet poetui buvo paskirta policijos priežiūra.

=== Boldinas ===
Puškinui būtinos gyvenimiškos permainos. 1830 m. jo kartotinės piršlybos Nataljai Nikolajevnai Gončiarovai, 18-metei Maskvos gražuolei, buvo priimtos ir rudenį jis išvyksta į [[Žemutinis Naugardas|Žemutinio Naugardo]] savo tėvo giminės dvarą Boldiną tam, kad pradėtų valdyti šalia esantį kaimą Kistenevo, kurį tėvas jam padovanojo vestuvių proga. Choleros karantinas sulaikė poetą trims mėnesiams ir šiam laikotarpiui buvo lemta tapti įžymiuoju Boldino rudeniu, aukščiausiu Puškino kūrybos tašku, kai jis parašė visą kūrinių biblioteką: „Velionio Ivano Petrovičiaus Belkino apysakos“ („Belkino apysakos“, „Dramatinių studijų patirtis“ („Mažosios tragedijos“), paskutiniai „Eugenijaus Onegino“ skyriai, „Namukas Kolomnoje“, „Goriuchino kaimo istorija“, „Pasaka apie kunigą ir jo darbuotoją Žioplį“, keletas kritinių straipsnių eskizų ir apie 30 [[eilėraštis|eilėraščių]].

Tarp Boldino kūrinių, lyg specialiai nepanašių vienas į kitą pagal žanrą ir tonalumą, labiausiai tarpusavyje kontrastuoja du ciklai: proziškas ir dramatinis. Tai du jo kūrybos poliai, kuriems priskiriami kiti kūriniai, parašyti per tris 1830 m. mėnesius.
[[Vaizdas:Гробовщик рукопись Пушкина.jpg|miniatiūra|180px|Apysakos „Karstininkas“ rankraščio puslapis]]
[[Vaizdas:Дом в болдино 2Дом.jpg|miniatiūra|left|Boldino dvaro sodyba]]

„Belkino apysakos“ yra pirmas mus pasiekęs užbaigtas prozinis Puškino prozos kūrinys, kurios jis ėmėsi ne vieną kartą. Jau [[1821]] m. jis suformulavo pagrindinį savo prozinės apysakos dėsnį: „Tikslumas ir glaustumas – štai pirmieji prozos privalumai. Ji reikalauja tik minčių – be jų įspūdingi išsireiškimai beprasmiški“. Šios apysakos – lyg savotiški paprasto žmogaus memuarai, kuris, neradęs nieko reikšmingo savo gyvenime, pripildo savo užrašus girdėtų istorijų, pakerėjusių jo vaizduotę savo nepaprastumu, pasakojimais.

1831 m. vasario 18 d. (kovo 2 d.) Puškinas Maskvoje susituokia su N. N. Gončiarova, o tų pačių metų pavasarį kartu su žmona persikelia į Peterburgą, išsinuomojęs vasarai vasarnamį [[Puškinas (Sankt Peterburgas)|Carskoje Selo]]. Čia Puškinas rašo „Onegino laišką“, taip visiškai užbaigdamas eiliuotą romaną, kuris tapo jo „ištikimu draugu“ net aštuoneriems gyvenimo metams.

Naujas realybės suvokimas, išryškėjęs Puškino kūryboje 20-ųjų metų pabaigoje, reikalavo išsamaus istorijos nagrinėjimo: joje reikėtų atrasti esminių šiuolaikiško gyvenimo klausimų šaltinius. [[1831]] m. jis gauna leidimą dirbti archyvuose ir vėl pradeda tarnauti kaip „istorikas“, gavęs Jo didenybės užduotį parašyti „Petro istoriją“. Choleros maištai, siaubingi dėl savo žiaurumo, bei įvykiai Lenkijoje, pastatę Rusiją ant karo su Europa ribos, atrodo poetui grėsmingais Rusijos valstybingumui. Šiomis sąlygomis stipri valdžia atrodo jam Rusijos išsigelbėjimo garantu – šia idėja įkvėpti jo eilėraščiai „Priešais šventąjį antkapį…“, „Rusijos šmeižikams“, „Borodino metinės“: du paskutiniai kartu su [[Vasilijus Žukovskis|V. A. Žukovskio]] eilėraščiu buvo atspausdinti specialioje brošiūroje „Varšavos užkariavimo proga“ ir sąlygojo apkaltinimus politiniu renegatiškumu, Puškino populiarumo smukimą Vakaruose ir tam tikra prasme – Rusijoje. Kartu su tuo, F. V. Bulgarin, susijęs su III skyriumi, kaltino poetą atsidavimu liberalioms idėjoms.

Nuo [[1830]]-tų metų pradžios Puškino kūryboje pradėjo dominuoti [[proza]]. „Belkino apysakos“ (išleista 1831 m.) neturėjo pasisekimo. Puškinas sumąsto plačią epinę drobę, romaną apie [[Jemeljanas Pugačiovas|Jemeljano Pugačiovo]] [[Pugačiovo sukilimas|sukilimo]] epochą su herojumi-dvarininku, perėjusiu į sukilėlių pusę. Šį sumąstymą jis kuriam laikui palieka dėl nepakankamų žinių apie tą epochą, ir pradeda dirbti su romanu „Dubrovskis“ (1832–1833), kurio herojus, keršydamas už tėvą, iš kurio neteisingai buvo atimtas giminės dvaras, tampa plėšiku. Nors siužetinį kūrinio pagrindą Puškinas pasisėmė iš šiuolaikiško gyvenimo, tačiau dirbant su romanu, jis vis daugiau įgydavo tradicinės avantiūristinės apysakos bruožus, su šiaip netipiška rusų realybei kolizija. Galbūt, numatydamas neįveikiamus cenzūrinius sunkumus, publikuojant romaną, Puškinas nutraukia šio romano rašymą, nors jis jau buvo beveik pabaigtas. Idėja parašyti romaną apie J. Pugačiovo sukilimą ir vėl užvaldo jį, ir būdamas ištikimas istoriniam tikslumui, jis kuriam laikui nutraukia studijuoti Petro epochą, ir nagrinėja spausdintus leidinius apie Pugačiovą, siekia susipažinti su dokumentais apie valstiečių sukilimo numalšinimą (pati „Pugačiovo byla“, griežtai įslaptinta, yra nepasiekiama), o 1833 m. jis nuvažiuoja prie [[Volga|Volgos]] ir į [[Uralo kalnai|Uralą]] tam, kad pats pamatytų šių rūsčių įvykių vietas, išgirstų gyvas legendas apie Pugačiovo sukilimą. Puškinas važiuoja per Žemutinį Naugardą, [[Kazanė|Kazanę]] ir [[Uljanovskas|Simbirską]] į [[Orenburgas|Orenburgą]], o iš ten į [[Uralskas|Uralską]], išilgai senos upės Jaik, kurios pavadinimas po valstiečių sukilimo buvo pakeistas į [[Uralas (upė)|Uralą]].

[[1833]] m. rudenį jis grįžta į Boldiną. Dabar Puškino ruduo Boldine yra dukart trumpesnis, nei prieš trejus metus, tačiau pagal paskirtį jis prilygsta 1830 m. Boldino rudeniui. Per pusantro mėnesio Puškinas pabaigia rašyti „Pugačiovo istoriją“ ir „Vakarų slavų dainas“, „Varinį raitelį“, „Pasaką apie žvejį ir žuvelę“ bei „Pasaką apie mirusią caraitę ir septynis milžinus“, eilėraštį oktavomis „Ruduo“.

=== Peterburgas ===
[[Vaizdas:RR5009-0012R 200-летие со дня рождения А.С. Пушкина.gif|right|150px|thumb|1 rublio jubiliejinė moneta su A. Puškino profiliu (1999)]]
[[1833]] m. lapkritį Puškinas grįžta į [[Peterburgas|Peterburgą]], jausdamas būtinybę iš esmės pakeisti gyvenimą ir, visų pirma, atsisakyti dvaro globos.

[[1834]] m. išvakarėse [[Nikolajus I]] suteikia savo istorikui jaunesniojo dvaro kamerjunkerio rangą. Vienintelė išeitis iš šios dviprasmiškos padėties, į kurią pateko Puškinas, tai – nedelsiant atsistatydinti. Tačiau šeima augo, aukštuomenės gyvenimas reikalavo didelių išlaidų, o paskutinės Puškino knygos išėjo daugiau kaip prieš metus ir neatnešė daug pelno, istorijos nagrinėjimas reikalavo vis daugiau laiko, istoriko atlyginimas buvo nereikšmingas, ir tik caras galėjo leisti Puškino kūrinių išleidimą, kurie galėtų pagerinti jo materialinę padėtį. Tuo pat metu buvo uždrausta poema „Varinis raitelis“.

Tam, kad kaip nors išsivaduotų iš spaudžiančių skolų, Puškinas [[1834]] m. pradžioje pabaigė rašyti kitą, prozinę Peterburgo apysaką „Pikų damą“, ir išleido ją žurnale „Skaitymo biblioteka“, kuris mokėjo Puškinui iškart ir pagal aukščiausius tarifus. Ji buvo pradėta Boldine ir, tikriausiai, buvo skirta bendram su V. F. Odojevskiu ir N. V. Gogoliu almanachui „Troičiatka“.
[[Vaizdas:Strastnoy.jpg|thumb|left|Paminklas A. Puškinui [[Maskva|Maskvoje]]. Atvirukas. XIX a. pabaiga]]

1834 m. Puškinas atsistatydino ir prašo jam išsaugoti teisę dirbti archyvuose, kas buvo būtina „Petro istorijos“ rašymui. Prašymas atsistatydinti buvo priimtas, bet dirbti archyvuose jam buvo uždrausta. Puškinas buvo priverstas prašyti Žukovskio tarpininkavimo sprendžiant konfliktą. Už paklusnumą jam buvo suteikta anksčiau prašyta piniginė paskola darbo užmokesčio už penkerius metus sąskaita. Ši suma nepadengė ir pusės Puškino skolų, ir, nutraukus darbo užmokesčio mokėjimą, reikėjo tikėtis pajamų tik iš literatūros. Tačiau profesionalus literatas buvo labai neįprasta figūra Rusijoje. Jo pajamos priklausė nuo to, ar jo kūriniai yra paklausūs tarp skaitovų. [[1834]] m. pabaigoje – [[1835]] m. pradžioje buvo išleistas keletas Puškino kūrinių galutinių leidimų: pilnas „Eugenijaus Onegino“ tekstas ([[1825]]–[[1832]]) m. romanas buvo išleistas atskirais skyriais), eilėraščių, apysakų ir poemų rinkiniai – visos šios knygos buvo labai sunkiai parduodamos. Kritika jau garsiai pareikšdavo apie Puškino talento sumenkėjimą, bei apie jo epochos pabaigą rusų literatūroje. Du rudenys – [[1834]] m. (Boldine) ir [[1835]] m. (Michailovskoje) buvo nekūrybingi.

Plačiai publikai, apgailestaujančiai dėl Puškino talento sumenkėjimo, buvo nežinoma, kad jo geriausi kūriniai buvo nepraleisti į spaudą, ir kad tais metais jis sunkiai dirbo prie didžiulių idėjų: „Petro istorijos“, romano apie Pugačiovo sukilimą. Poeto kūryboje pribrendo esminiai pokyčiai. Puškinas-lyrikas šiais metais tampa labiau „poetu sau“. Dabar jis atkakliai eksperimentuoja su prozos žanrais, kurie jo netenkina visiškai, o lieka tik idėjomis juodraščiuose, ieško naujų literatūros formų.

=== „Sovremennik“ ===
[[Vaizdas:Tränenbrunnen.jpg|thumb|upright|A. Puškino poemoje aprašytas [[Bachčisarajus|Bachčisarajaus]] „Ašarų fontanas“, [[Krymas]]]]
Šiomis sąlygomis jis randa išeitį, iškart išsprendžiančią daugelį problemų. Jis sukuria žurnalą ir pavadina jį „Sovremennik“ (amžininkas). Jame buvo spausdinami [[Nikolajus Gogolis|Nikolajaus Gogolio]], Aleksandro Turgenevo, V. A. Žukovskio, P. A. Viazemskio kūriniai.

Bet pasisekimo tarp skaitovų žurnalas vis tik neturėjo: rusiškai publikai dar reikėjo priprasti prie naujo rimto periodinio leidinio tipo, dedikuoto aktualioms problemoms, traktuojamoms, pagal būtinybę, užuominomis. Žurnalas turėjo tik 600 [[prenumeratorius|prenumeratorių]], kas darė jį skurdinančiu leidėją, nes jis nepadengė nei tipografinių išlaidų, nei darbuotojų [[honoraras|honorarų]]. Du paskutinius „Sovremenniko“ tomus Puškinas daugiau nei per pusę pripildo savo kūriniais, daugiausia anoniminiais.

Ketvirtame „Sovremenniko“ tome pagaliau buvo atspausdintas romanas „Kapitono duktė“.

Tokiu pat veržimusi į būsimas kartas buvo įkvėptas ir finalinis Puškino eilėraštis, paeinantis iš [[Horacijus|Horacijaus]], „Sukūriau pats sau paminklą ne rankų darbo…“ (1836 m. rugpjūčio mėn.). Ši tema buvo populiari tais laikais, panašius eilėraščius sukūrė, pavyzdžiui, [[Michailas Lomonosovas]] ir [[Gavrila Deržavinas]], tačiau būtent Puškino eilėraštis tapo geriausiai žinomu.

=== Žūtis ===
[[1837]] m. žiemą įvyko poeto konfliktas su Žoržu Dantesu, kuris buvo priimtas tarnauti į Rusijos gvardiją jį įsivaikinusio Olandijos atašė barono L. Gekereno protekcijos dėka. Ginčas, kurio priežastis buvo Puškino įžeista garbė, nulėmė [[dvikova|dvikovą]]. [[Sausio 27]] d. poetas buvo mirtinai sužeistas į pilvą.

Prieš mirtį Puškinas prašė Imperatoriaus [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] atleidimo už caro dvikovų draudimo pažeidimą: „laukiu caro žodžio, kad galėčiau mirti ramiai“. Valdovas raštelyje, kurį perdavė Žukovskis, parašė: „Jeigu Dievas jau nebeleidžia mums susitikti šiame pasaulyje, tai siunčiu tau mano atleidimą ir mano paskutinį patarimą mirti kaip krikščioniui. Nerimauti dėl žmonos ir vaikų nereikia, aš paimu juos savo globon“. Prieš mirtį Puškinas priėmė Komuniją, o sausio 29 d. (vasario 10 d.), mirė nuo [[Peritonitas|peritonito]].

Valdovo potvarkis: „1. Sumokėti skolas. 2. Atleisti nuo skolos užstatytą tėvo dvarą. 3. Pensionas žmonai ir dukrai, kol ištekės. 4. Sūnus į pažus ir po 1500 [[Rusijos rublis|rublių]] kiekvieno auklėjimui, kol pradės tarnauti. 5. Kūrinius išleisti iždo sąskaita našlės ir vaikų naudai. 6. Vienkartinė pašalpa – 10000 rublių“

Aleksandras Puškinas palaidotas [[Pskovas|Pskovo]] gubernijos Sviatogorsko vienuolyno kapinėse.

== Kūriniai ==

{{col-begin}}
{{col-2}}
=== Poemos ===
* [[Ruslanas ir Liudmila]] (1817–1820).
* Kaukazo belaisvis (1820–1821).
* Gavriliada (1821).
* Vadimas (poema) (1821–1822).
* Broliai plešikai (1821–1822).
* [[Bachčisarajaus fontanas]] (1821–1823).
* Čigonai (poema) (1824).
* Grafas Nulinas (1825).
* Poltava (poema) (1828–1829).
* Tazitas (1829–1830).
* Namas Kolomnoje (1830).
* Ezerskio (poema) (1832).
* Andželo (poema) (1833).
* Varinis raitelis (poema) (1833).

=== Eiliuotas romanas ===
* [[Eugenijus Oneginas]] (1823–1832)

=== Dramos kūriniai ===

* [[Borisas Godunovas]] (tragedija) (1825).
* Šykštus riteris (1830).
* [[Mocartas ir Saljeris]] (tragedija)(1830).
* Akmeninis svečias (1830)<ref>[http://feb-web.ru/feb/pushkin/texts/push17/vol07/y072135-.htm]</ref>.
* Puota maro metu (1830).
* Undinė (drama) (1829–1832).

=== Eilėraščiai ===
* Ančaras (1828)

{{col-2}}
=== Proza ===
* Romanas laiškuose (1829).
* Mirusio Ivano Petrovičiaus Belkino apsakymai (1830):
** Šūvis (apsakymas);
** [[Pūga (Puškino apsakymas)|Pūga]] (apsakymas);
** Grabdirbys (apsakymas);
** Stoties prižiūrėtojas;
** Bajorė-valstietė (apsakymas).
* Gariuhino kaimo istorija (1830).
* Roslavlevas (1831).
* Dubrovskis (romanas) (1833).
* [[Pikų dama]] (apsakymas) (1834).
* Egipto naktys (1835).
* Kelionė į Arzrumą 1829 metų žygio metu (1835).
* Kapitono duktė (romanas) (1836).

=== Pasakos ===
* Jaunikis (pasaka) (1825).
* Pasaka apie popą ir jo darbininką Baldą (1830).
* Pasaka apie lokę (1830–1831).
* Pasaka apie carą Sultoną (1831).
* Pasaka apie žveją ir žuvelę (1833).
* Pasaka apie mirusią caraitę ir septynis karžygius (1833).
* Pasaka apie auksinį gaidelį (1834).
{{col-end}}

== Kūrinių ekranizacijos ==
{{div col|2}}
# 1909/1910 – Bachčisarajaus fontanas (filmas).
# 1910 – Pikų dama (filmas).
# 1911 – Eugenijus Oneginas (filmas).
# 1916 – Pikų dama (filmas).
# 1936 – Dubrovskis (filmas).
# 1943 – Pasaka apie carą Saltaną (animacinis filmas).
# 1953 – Aleko (filmas).
# 1959 – Kapitono duktė (filmas).
# 1966 – Pasaka apie carą Saltaną (filmas).
# 1972 – Ruslanas ir Liudmila (filmas).
# 1979 – Puota (filmas, TSRS|SSRS).
# 1979 – Mažosios tragedijos (filmas).
# 1984 – Pasaka apie carą Saltaną (animacinis filmas).
# 1986 – Borisas Godunovas (filmas).
# 1989 – Kilnusis plėšikas Borisas Godunovas (filmas).
# 1999 – Rusų maištas (filmas).
# 1999 – Oneginas (filmas).
# 2006 – Puškinas. Paskutinė dvikova (filmas).
{{div col end}}

== Kritika ==
* [[Dmitrijus Pisarevas]] neigiamai vertino A. Puškino kūrybos reikšmę modernumui
* [[Vladimiras Majakovskis|V. Majakovskis]], D. Burliuk, B. Chlebnikovas, A. Kručionik 1912 m. futuristų manifeste „Antausis visuomeniniam skoniui“ kvietė „mesti A. Puškiną iš modernumo garlaivio“
* Vienas iš geriausių literatūrologijos straipsnių: [[Abramas Tercas]]. Pasivaikščiojimai su Puškinu. Dviejų tomų raštų rinkinys. I tomas, 339–436 psl. 1922.
* A. Puškinas neigiamai vertino [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimą]] ir lietuvių tautines idėjas, viename eilėraštyje rašydamas: ''… Ko, liaudies gražbyliai, jus šitoks pyktis ima? Ko sviedžiat Rusijai grėsmingą prakeikimą? Kas jus jaudrino? Gal Lietuvos maištai? Nustokit: tai seni naminiai slavų ginčai…''<ref>Istorija nuo Mindaugo iki Sąjūdžio. „Veidas“, 2008, 28 p.</ref>

== Vaikai ==
# Marija Aleksandrovna Puškina-Hartung (31.05.1832, Sankt Peterburgas – 07.03.1919, Maskva). Vaikų neturėjo.
# Aleksandras Aleksandrovičius Puškinas, karininkas (18.06.1833, Sankt Peterburgas –  01.08.1914, Maskvos gubernija). Turėjo 13 vaikų.
# Grigorijus Aleksandrovičius Puškinas, karininkas, taikos teisėjas (14.05.1835, Sankt Peterburgas – 15.08.1905, [[Markučiai]], [[Vilnius]]). Turėjo 3 dukras iš pirmos neregistruotos santuokos.<ref>''Пажитнов Евгений.'' [https://proza.ru/2015/12/26/19 „Евлалия Генар и Григорий Пушкин.“] (2015-12-26). <small>Žiūrėta: 2022-11-03.</small> </ref>
# Natalija Aleksandrovna Puškina-Dubelt, Merenbergo grafienė (23.05.1836, Sankt Peterburgas – 10.03. arba 14.05.1913, [[Kanai]]). Turėjo 6 vaikus.

== A. Puškinui atminti ==
[[Vaizdas:Pushkin monument in Vilnius.jpg|thumb|left|upright|Paminklas A. Puškinui Markučiuose, sukurtas 1955 m., skulptorius [[Bronius Vyšniauskas]], architektai [[Algimantas Nasvytis]] ir [[Vytautas Nasvytis]]]]
[[Vaizdas:Arbat Pushkin House Feb2011.jpg|thumb|Namas Maskvoje, Arbate, kuriame gyveno A. Puškinas. Jame įkurtas A. Puškino muziejus]]
[[Vaizdas:Monument to Pushkin and Hannibal1.JPG|thumb|Šventinamas skulptoriaus [[Vytautas Nalivaika|Vytauto Nalivaikos]] sukurtas paminklas A. Puškinui ir A. Hanibalui Vilniuje, 2011 m.]]
A. Puškino atminimui Rusijoje paskirta dauguma [[muziejus|muziejų]]:

* A. Puškino butas Maskvoje, Arbate;
* [[Sankt Peterburgas]], [[Mojka|Mojkos]] upės pakrantė, 12 – paskutinis poeto butas – A. S. Puškino Visos Rusijos muziejus
* A. Puškino muziejus-sodyba Boldine;
* [[Žemutinis Naugardas|Nižnij Novgorodas]]. A. Puškino muziejus buvusio pirklio-prekybininko D. G. Deulino viešbučio pastate, kuriame poetas [[1833]] metų rugsėjo mėnesį, važiuodamas į Orenburgą rinkti „Pugačiovo sukilimo medžiagos“, lankėsi 2-3 kartus

Nuo [[1937]] metų Caro Kaimas vadinamas [[Puškinas (miestas)|Puškino miestu]]. Įvairiuose miestuose ([[Maskva|Maskvoje]], Sankt Peterburge, [[Tbilisis|Tbilisyje]], Odesoje, [[Ryga|Rygoje]]) yra A. Puškino garbei pavadintos gatvės. 2007 m. buvo planuojama įamžinti poeto vardą [[Samara|Samaros]] vietovardžių sąraše.

A. Puškino vardu pavadintos visuomeninės ir kultūrinės organizacijos:
* A. Puškino namas (Rusų literatūros institutas);
* A. Puškino muziejus Maskvoje;
* A. Puškino vardu taip pat pavadinta mokymo įstaiga (įkurta 1907 m., dabar vidurinė mokykla), esanti [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], Taikos gatvėje.
* Yra dar keletas tokių mokymo įstaigų, kurios išsidėsčiusios įvairiose [[Rusija|Rusijos Federacijos]] bei posovietinių valstybių miestuose, tame tarpe [[Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazija]].
Yra keletas A. Puškino muziejų už Rusijus ribų:

* Odesoje ir Gurzufe (Ukraina)
* Kišiniove (Moldavija)
* Brodzany (Slovakijoje)

Sankt Peterburge yra sukurtas dviejų stotelių [[metropolitenas|metro]] (A. Puškino ir Juodojo upelio, paskirti A. Puškino garbei). A. Puškino stotelė yra šalia [[Vitebskas|Vitebsko]] stoties, kuri tiesia geležinkelio atšaka jungiasi su Caro Kaimu. Požeminiame laukiamajame Caro Kaimo sodo vaizdo fone pastatyta sėdinčio ant akmens poeto [[skulptūra]]. 2019 m. Aleksandro Puškino vardas suteiktas [[Šeremetjevo oro uostas|Šeremetjevo tarptautiniam oro uostui]] Maskvoje.

Prie Juodojo upelio, dvikovos vietoje, pastatyta atminimo lenta.

A. Puškino [[skulptūra|skulptūros]] stovi įvairiuose buvusios [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]], [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] ir [[Varšuvos sutarties organizacija|VSO]] šalių miestuose, taipogi virš 50 A. Puškino skulptūrų yra kitose užsienio šalyse:

* Europoje (Norvegija, Suomija, Vokietija (4), Austrija, Belgija, Prancūzija, Ispanija, Italija, Graikija (2), Kipras (2), Moldova (9), Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Turkija),
* Amerikoje (JAV (3), Kanada (2), Meksika, Kuba (2), Panamos Respublika)
* Azijoje (Korėja, Pietų Korėja, Kinija (3), Indija, Filipinai)
* Afrikoje (Egiptas (2), Etiopija, Eritrėja).

A. Puškino vardu yra pavadinta [[mažoji planeta]] [[2208 Pushkin]], atrasta [[Nikolajus Černychas|N. Černych]] 1977 m. rugpjūčio 22 d., pavadinimas suteiktas 1981 m. kovo 1 d.

== Bibliografija ==
* Raštai / Aleksandras Puškinas; redaktorius [[Vytautas Bložė]]. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1954–1955. – 5 t.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==

=== Rusų kalba ===
{{vikicitatos}}
* [http://www.feb-web.ru/feb/pushkin/ Электронное научное издание (ЭНИ), посвященное творческому наследию и биографии Александра Сергеевича Пушкина]
* [http://rvb.ru/pushkin/01text/04onegin/01onegin/0836.htm А. С. Пушкин «Евгений Онегин» с комментариями Д. Благого]
* [http://pushkin.niv.ru/ А. С. Пушкин на сайте Модная Россия] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080317035124/http://pushkin.niv.ru/ |date=2008-03-17 }}
* [http://stroki.net/content/blogcategory/83/63/ Александр Сергеевич Пушкин Сборник стихотворений]
* [http://white.narod.ru/Kant.html Белый А. А. Кантовская цитата в пушкинском тексте // Вопросы литературы. 2004. № 3. С. 59-80.]
* [http://314159.ru/grinbaum/grinbaum1.htm Динамические модели ритмики пушкинского стиха]
* [http://www.zpu-journal.ru/e-zpu/2008/9/Zakharov_English/ Захаров Н. В. Английский язык в тезаурусе Пушкина]
* [http://www.zpu-journal.ru/e-zpu/2008/5/Zakharov_Pushkin&Shakespeare/ Захаров Н. В. Пушкин и Шекспир]
* [http://www.zpu-journal.ru/e-zpu/2008/9/Zakharov_Shakespeare Захаров Н. В. Шекспир в пушкинском тезаурусе]
* [http://www.zpu-journal.ru/e-zpu/2008/5/Zakharov_shakespearism/ Захаров Н. В. Шекспир и русская литература: шекспиризм Пушкина]
* [http://www.mosgu.ru/nauchnaya/publications/2007/monographs/Zakharov/index.pdf Захаров Н. В. Шекспировские штудии VI: Изображение Шекспира в рисунках Пушкина (опыт атрибуции)]
* [http://www.magister.msk.ru/library/pushkin/pushkin.htm Полное собрание сочинений, биографические и критические материалы] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080106184426/http://www.magister.msk.ru/library/pushkin/pushkin.htm |date=2008-01-06 }}
* [http://russia-today.narod.ru/past/gen/push_as.html Aleksandro Sergejevičiaus Puškino genealoginis medis]
* [http://white.narod.ru/ Современная пушкинистика]
* [http://www.stihi-rus.ru/Pushkin/ Стихи, поэмы, сказки и критические материалы]
* [http://reverent.org/ru/pushkin_or_not.html Тест: Пушкин или нет?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080110005904/http://reverent.org/ru/pushkin_or_not.html |date=2008-01-10 }}

=== Anglų kalba ===
* [http://www.vor.ru/culture/pushk200_eng.html Esė apie Puškiną 200-ųjų gimimo metinių proga] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100225225552/http://www.vor.ru/culture/pushk200_eng.html |date=2010-02-25 }}
* [http://www.pushkin-town.net/.pushkin/eng/asbiogr.htm Puškino biografija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100612160610/http://pushkin-town.net/.pushkin/eng/asbiogr.htm |date=2010-06-12 }}
* [http://max.mmlc.northwestern.edu/~mdenner/Demo/poetpage/pushkin.html Poeto puslapis – garso įrašai rusų kalba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080412002730/http://max.mmlc.northwestern.edu/~mdenner/Demo/poetpage/pushkin.html |date=2008-04-12 }}

{{SavStr}}

[[Kategorija:Rusijos poetai|Puškinas]]
[[Kategorija:Rusijos rašytojai]]
[[Kategorija:Masonai|Puškinas]]
Straipsnyje naudojami šablonai:
Šablonas:Age (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:Amžius (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:Col-2 (taisyti)
Šablonas:Col-begin (taisyti)
Šablonas:Col-end (taisyti)
Šablonas:Div col (taisyti)
Šablonas:Div col end (taisyti)
Šablonas:Gimė (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:Išnašos (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:MONTHNAME (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:MONTHNUMBER (taisyti)
Šablonas:Message box (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:Mirties data (taisyti)
Šablonas:Mirė (taisyti)
Šablonas:Nowrap (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:Pranešimo lentelė (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:Ru (taisyti)
Šablonas:SavStr (taisyti)
Šablonas:Sisterproject (taisyti)
Šablonas:Tvarkyti (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:VLE (taisyti)
Šablonas:Vikicitatos (taisyti)
Šablonas:Webarchive (taisyti)
Šablonas:Žmogaus biografija (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:Žmogaus biografija/rėmas (žiūrėti kodą) (pusiau apsaugotas)
Šablonas:Žmogaus biografija/spalva (taisyti)
Šablonas:Žmogaus biografija/teksto spalva (taisyti)
Module:Arguments (taisyti)
Module:Webarchive (taisyti)
Module:Webarchive/data (taisyti)
Grįžti į Aleksandras Puškinas.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Aleksandras_Puškinas"