Hestija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Hestija graikų mitologijoje – šeimos židinio deivė. Skaisčioji Hestija taip pat yra širdies deivė, kuriai pirmiausia pasiūlydavo aukas per kiekvieną aukojimą namuose, ji neturėjo viešo kulto. Hestija yra vyriausia Krono ir Rėjos dukra. Jos broliai ir seserys: Dzeusas, Hadas, Hera, Poseidonas, Demetra. Seniau buvusi viena iš dvylikos Olimpo dievų, ji užleido vietą Dionisui. Taip pat ji prižiūri šventąją ugnį Olimpo kalne. Jos altoriai yra kiekvienos šeimos širdis. Hestijos vardas reiškia: „namai ir širdis“ (namai ir jų gyventojai). Hestija simbolizuoja sąjungą tarp kolonijinių ir metropolinių miestų.
Po jos gimimo, Kronas prarijo Hestiją ir jos brolius bei seseris išskyrus Dzeusą. Užaugęs Dzeusas, patartas žmonos Metidės, davė Kronui išgerti stebuklingo gėrimo, ir šis visus vaikus atrijo atgal. Dzeusas pakvietė visus savo brolius ir seseris, kiklopus, hekatonkheirus, gigantus, į kovą su titanais. Per dešimt metų titanai buvo nugalėti ir sumesti į Tartarą, kur juos saugojo šimtarankiai. Taip baigėsi titanų ir prasidėjo Olimpo dievų valdymas.
Hestija davė skaistumo įžadus ir visalaik išliko skaisti, atsakė Poseidonui ir Apolonui, kai jie siūlėsi. Per vieną iš dievų švenčių miegančią Hestiją mėgino išprievartauti Priapas, tačiau ją išgelbėjo bliaunantis asilas.
Romėnų mitologijoje jos atitikmuo – deivė Vesta, kuri visą laiką degančia širdimi susiedavo romėnus, taip sukurdama bendros šeimos vaizdą.
