Suvurojus

61°32′0″ š. pl. 6°51′0″ v. ilg. / 61.53333°š. pl. 6.85000°r. ilg. / 61.53333; 6.85000

Suvurojus (far. Suðuroy, dan. Suderø) – piečiausia Farerų sala. Suvurojaus plotas 163,7 km². 2012 m. duomenimis, saloje gyveno 4 678 gyventojai. 2005 m. jų buvo 5 036. Gyventojų skaičius palaipsniui mažėja nuo XX a. vidurio.

Suvurojaus gyvenvietės iš šiaurės į pietus: Sandvikas (atkurta XIX a. pradžioje) Hvalba, Frodba, Tvioroiris, Trongisvaguras, Oravikas, Famjinas, Hovas, Porkeris, Vaguras, Famara (atkurta 2010 m.), Akraras, Lopra ir Sumba.

Senovės gyvenvietė Vikarbirgis buvo apleista XX a. dešimtame dešimtmetyje. Akrabergas buvo apleistas dėl maro 1350 m. Šio kaimo gyventojai buvo atvykę iš Fryzijos. Sumbos gyventojai teigia, kad turi giminystės ryšių su akrabergiečiai.

XX a. buvo pradėtas statyti Botnis į šiaurės vakarus nuo Vaguro ir Tjaldavikas į pietryčius nuo Oraviko.

Aukščiausias kalnas yra Glugarniras (610 m),^[1] bet žymiausias yra Beinisvjordas į šiaurės vakarus nuo Sumbos. Beinisvjordą gyrė Poulas F. Joensenas (1898–1970 m.) ir kiti vietiniai poetai. Suvurojus turi daugiausiai šcherų ir salelių Fareruose. Jų priskaičiuojama 263 įskaitant patį Suvurojų.^[2] Tai vienintelė Farerų sala su anglies kasyklomis. Viena jų prie Hvalbos vis dar veikia.

• 
  Suvurojaus salos skardžiai
• 
  Famjinas
• 
  Hvalba
• 
  Vaguras
• 
  Sumba
• 
  Hovas
• 
  Tvioroiris

Vikiteka: Suvurojus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Apie Suvurojų visitsuduroy.fo svetainėje Archyvuota kopija 2010-03-16 iš Wayback Machine projekto.