Epidauras
37°38′ š. pl. 23°08′ r. ilg. / 37.633°š. pl. 23.133°r. ilg.
| Epidauras Επίδαυρος | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta |  Graikija
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | i, ii, iii, iv, vii |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 491 |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1988 (12-oji sesija) |
  Epidauras šalies/regiono žemėlapyje
| |
 Vikiteka: |
Epidauras |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Epidauras (gr. Επίδαυρος) buvo mažas miestas (polis) antikinėje Graikijoje, Sarono įlankoje. Šiuo metu du miestai turi šį pavadinimą – Palaia Epidavros ir Nea Epidavros. Nuo 2010 m. jie priklauso naujai sukurtai Epidauro savivaldybei.
Epidauras senovėje buvo priklausomas nuo Argo miesto. Kartu su apylinkėmis jis sudarė Epidaurijos regioną. Šiame mieste gimęs graikų mitologijos dievo Apolono sūnus Asklepijas. Epidauras buvo žinomas dėl savo krikštyklos (buvusios 8 km nuo miesto) ir teatro (stovinčio iki šiol).
Asklepijono vieta Epidaure buvo viena žinomiausių šventų vietų klasikiniame pasaulyje. Į šią vietą žmonės keliaudavo tikėdami pasveikti nuo įvairių ligų. Tikėdamiesi pasveikti, žmonės praleisdavo visą naktį didelėje miego salėje, vadinamoje enkoimeterija. Jų sapnuose dievas pasakydavo jiems, kaip pasveikti nuo įvairių ligų. Kartu su krikštykla šioje vietoje buvo ir 160 vietų svečių namai. Netoli miesto buvo ir šaltinis, kuris taip pat galėjo būti naudojamas gydymui.
Šios šventos vietos žinomumas išliko ir helenistiniame laikotarpyje. 87 m. pr. m. e. romėnų generolas Lucijus Kornelijus Sula nusiaubė šią vietą, o 67 m. pr. m. e. ji dar kartą buvo sugriauta piratų. II amžiuje Epidauras vėl iškilo ir tapo populiarus tarp romėnų. 395 m. ši vieta vėl buvo sugriauta, šį kartą gotų.
Net po Krikščionybės atsiradimo ir žynių nutildymo ši vieta vis dar išliko žinoma ir lankoma. Tai vyko iki pat V a.
1988 m. Epidauro krikštykla buvo įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
