Butua karalystė
| Butua | ||||
| buvusi karalystė | ||||
| ||||
| Sostinė | Khamis Danamombė | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Atskyla nuo Monomotapos | 1490 m., 1490 | |||
| - Sostą užima rozviai | 1683 m. | |||
Butua (port. Butua), alternatyvūs užrašymo būdai Butwa, Botwa – ikikolonijinės Afrikos valstybė gyvavusi XV-XVII a. Didžiausio klestėjimo laikais jai pakluso didelė teritorija dabartinėje pietų Zimbabvėje. Valstybės kūrėjai buvo tiesioginiai dabartinių kalangų protėviai, ir būtent joje kalangai atsiskyrė nuo šonų kaip atskira kalbinė ir kultūrinė grupė.
Valstybės dinastija buvo Torva (Torwa, kitas variantas Togwa), ir šiuo pavadinimu dažnai vadinama ir pati valstybė. Pavadinimas Butua yra grynai portugališkas, atsiradęs iškraipius šios karalystės valdyto regiono Guruusva (kurį pagrindiniai portugalų informatoriai manjikai tarė kaip Gunuvutwa) pavadinimą.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Priešistoriniais laikais būsimosios Butua teritorijos (vadinamos Guruusva) priklausė Leonardo kopje kultūros arealui. Vėliau jas kultūriškai įtakojo Zimbabvės karalystė. Manoma, kad po šios karalystės žlugimo XV a. viduryje, teritorijas trumpam nukariavo Monomotapa. Tačiau mirus jos valdovui Matopei ir šalį ištikus vidinei krizei, prasidėjo skilimas ir Butua tapo nepriklausoma valstybe, valdoma Torva dinastijos. Šis faktas siejamas su mažai žinomu karaliumi Dlembeu. Manoma, kad nepriklausomybė buvo įtvirtinta iki 1494 m.
Skirtingai nei šiaurinė kaimynė Monomotapa, Butua buvo gerokai mažiau žinoma ir tyrinėta. Nepaisant to, kad ji turėjo pagrindinius Zimbabvės aukso išteklius, aukso prekyba su svahiliais ir portugalais vyko daugiausia per Monomotapą, kuri buvo suinteresuota išlaikyti aukso prekybos monopoliją. Todėl apie karalystę tuometinių rašytinių šaltinių labai nedaug. Paprastai visos žinios apie ją gaunamos iš archeologinių šaltinių, daugiausia kasinėjant jos sostinę Khamį.
Po 1640 m. Butua valstybėje kilo pilietinis karas, į kurį tiesiogiai įsikišo portugalai, atsiųsdami savo armiją. Konflikto metu tuometinė sostinė Khamis buvo sugriautas, o sostinė perkelta ryčiau, į Danamombę. Netrukus karalystėje įsigalėjo naujas kalangų pogrupis, rozviai, kurie įkūrė naują dinastiją ir užėmė Butua sostą Danamombėje.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Butua karalystė tęsė Zimbabvės karalystės tradicijas, dar labiau ištobulindama monumentaliąją akmeninę architektūrą. Jos sostinė Khamis pasižymi įvairiais architektūriniais stiliais ir ypač didele formų variacija. Taip vadinamoji Khamio kultūra apėmė Butua politinės įtakos teritorijas, kurios koncentravosi Šašės baseine. Be Khamio, svarbiausios kasinėtos Butua gyvenvietės buvo Dombošava, Senasis Tatis, Madžandė ir kt.