Švėkšnos Saulės gimnazija
| Švėkšnos „Saulės“ gimnazija |
Šilutės rajono Švėkšnos „Saulės“ gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Švėkšnoje (Šilutės raj.), Sodo g. 1, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 290697540.
Filialas – Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos Inkaklių skyrius.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokyklos pradžia laikoma 1919 m. rugpjūčio 14 d., kuomet vietos šviesuomenės iniciatyva susikūręs Laikomasis komitetas nutarė įsteigti Švėkšnoje privačią progimnaziją. Rugsėjo 1 d. gautas Švietimo ministerijos leidimas. Rugsėjo 22 d. buvusios rusiškos mokyklos patalpose prasidėjo pamokos. 1924 m. progimnazija perduota „Saulės“ švietimo draugijai.
Per 1925 m. gaisrą pastatas sudegė. Progimnazija laikinai prisiglaudė pradinėje mokykloje ir dirbo po pietų. Iškilo būtinybė statyti naują mokyklą. Grafas Jurgis Pliateris padovanojo dalį savo parko ir Laikomasis komitetas, kuriam vadovavo klebonas Julius Maciejauskas, ėmė rūpintis statyba. Naujai mokyklai statyti plytos nupirktos iš siuvėjo Domininko Endzelio palikimo. Rūmų statyba kainavo 20 480 dolerių (14 394 surinkta iš JAV lietuvių). 1928 m. liepos 25 d. pašventinti nauji gimnazijos rūmai. Progimnazijai leista augti iki pilnos gimnazijos ir 1931 m. ji išleido pirmąją abiturientų laidą, kurią baigė 7 vaikinai ir 1 mergina. Tarpukario Lietuvoje gimnazijų buvo nedaug ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazija aptarnavo didelę Žemaitijos teritoriją. Iki 1940 m. ją baigė 130 abiturientų. Gimnazija, vėliau vidurinė mokykla veikė ir karo metais, kasmet išleisdama po laidą.
Pirmaisiais sovietiniais metais mokyklą baigė 38 abiturientai. Buvo pasiruošta ir tradiciniam išleistuvių vakarui, tačiau šis neįvyko: birželio 22 d. rytą Švėkšnoje ėmė sproginėti vokiečių artilerijos sviediniai. 1944 m. vasario 15 d. mokykla dviem mėnesiams uždaryta tariamai dėl šiltinės epidemijos. 1944 m. rugsėjo 18 d. gimnazijos rūmus užėmė vokiečių kariuomenė, tad pamokos vyko privačiuose butuose. 1944 m. spalio 10 d. pavakary į Švėkšną įžengė sovietų armija. Gimnazijos direktorė A. Rugytė su beveik visais mokiniais pasitraukė į Vakarus.
Prie Klaipėdos dar tebevykstant mūšiams, spalio 26 d. jau įvyko pedagogų tarybos posėdis. Direktoriumi paskirtas chemijos mokytojas Jonas Kriaučiūnas. Lapkričio 3 d. į gimnazijos rūmus susirinko daugybė mokinių. Senieji gimnazijos rūmai pasidarė per ankšti, tris klases teko iškelti į kitas patalpas.
1950 m. reformos metu atskirai veikusi Švėkšnos pradinė mokykla prijungta prie vidurinės. Klasių skaičius išaugo iki 22, o mokinių – iki 712. Sutilpti senuosiuose gimnazijos rūmuose buvo neįmanoma. Klasės buvo išmėtytos po visą miestelį. 1975 m. pamokos vyko 5 pastatuose, trys ketvirtosios klasės dirbo antroje pamainoje. Tik 1976 m. pastatyta nauja mokykla, oficialiai pavadinta priestatu. Pamokos joje prasidėjo 1976 m. lapkričio mėnesį, o iškilmingas atidarymas įvyko 1977 m. sausio mėn. Įrengti 22 klasės-kabinetai, medžio ir metalo dirbtuvės, sporto salė, valgykla. Senojoje mokykloje liko pradinės klasės, aktų salė ir biblioteka. Pastaroji 2002 m. taip pat atkelta į naująją mokyklą. Tarp dviejų pastatų yra beveik 800 metrų, tai sudaro daug nepatogumų.
Nuo 2010 m. gimnazija.
Direktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1919–1922 m. Antanas Šarka
- 1922–1927 m. Stasys Rakauskas
- 1927–1931 m. Petras Sūdžius
- 1931–1939 m. Pranas Samulionis
- 1939–1940 m. Stasys Rudys
- 1940–1942 m. Jonas Dargis
- 1942–1944 m. Alicija Rugytė
- 1944–1945 m. Jonas Kriaučiūnas
- 1945–1949 m. Pranas Gailiūnas
- 1949–1954 m. Petras Butrimas
- 1954–1964 m. Albinas Strungys
- 1964–1977 m. Alfonsas Černiauskas
- 1977–1997 m. Ona Pintverienė
- 1997–2002 m. Alfonsas Šimkus
- nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. Dalia Dirgėlienė
Mokiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Saulės“ gimnaziją (vidurinę mokyklą) nuo 1931 m. iki 2011 m. yra baigę 2675 abiturientai.
Joje mokėsi teatro ir kino aktoriai Napoleonas Bernotas ir Juozas Budraitis, matematikas Stasys Jukna, matematikai pedagogai Petras Rumšas ir Bronius Balčytis, Žemdirbystės instituto direktorius agronomas Antanas Būdvytis, buvę LŽŪA rektoriai Zigmas Urbonas ir Jonas Dromantas, kardiochirurgas Petras Stirbys, literatai Antanas Ramonas, Rimas Černiauskas, Birutė Teresė Lengvenienė, kunigas Petras Girčius, esperantininkas Petras Čeliauskas.