Pereiti prie turinio

Čarujai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Čarujai (isp. Charrúa) – faktiškai išnykusi Pietų Amerikos indėnų gentis. Gyveno Urugvajuje, šiaurės rytų Argentinoje ir pietinėje Brazilijoje. Čarujų kalba su aplinkinėmis kalbomis sudarė čarujų kalbų šeimą.

Vertėsi daugiausia žvejyba ir gėrybių rankiojimu, dažniausiai gyveno laikinose pastogėse.

Manoma, kad čarujų genties žmonės 1515 m. nužudė La Platos pakrantėje išsilaipinusį keliautoją Chuaną Diasą de Solį. Tačiau netrukus kolonizaciją pradėję europiečiai daugelį čarujų išžudė. Ypač daug indėnų nužudyta 1831 m. Salsipuedeso žudynėse, vadovaujamose pirmojo Urugvajaus prezidento Fruktuoso Riveros. Žudynių metu keletas indėnų išsigelbėjo, o indėnas Takuabė netgi pabėgo į Prancūziją.

Dėl žudymų ir engimo praktiškai neišliko grynakraujų čarujų. Dabartiniai čarujai daugiausia yra metisai. 2001 m. Argentinos surašymo duomenimis, šalies teritorijoje (Entre Riose) yra 676 čarujais save laikantys žmonės.