Zapsys – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 9 km į vakarus nuo Veisiejų. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 2,16 km, plotis iki 1,46 km. Altitudė 118,8 m. Giliausia ežero vieta (18 m) yra jo pietinėje dalyje. Kranto linija vingiuota, gausu įlankų, kyšulių, pusiasalių. Būdingi žemi, kai kur supelkėję krantai (šiaurėje Galsto ir Bagutės pelkės), pietrytinis krantas aukštesnis. Pakrantės miškingos, iš pietų prieina Klepočių miškas. Pietinėje dalyje yra 2 salos, kurių plotai 0,1 ha ir 0,03 ha. Atabradą dengia smėlis, žvyras, pelkėtose pakrantėse – dumblas, ežero dugnas padengtas sapropelingu dumblu.

Zapsys
Zapsys nuo pietinio kranto
Zapsys nuo pietinio kranto
Zapsys nuo pietinio kranto
Vieta Lazdijų raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 1,942 km²
Kranto linijos ilgis 9,16 km
Kilmė ledyninis
Vidutinis gylis 7,12 m
Didžiausias gylis 18 m
Įteka Alna, Ryna, Z-1, Z-2, bevardis upelis
Išteka Zapsė
Žemėlapis rodantis vietą.
Zapsys
Koordinatės 54°07′18″ š. pl. 23°33′33″ r. ilg. / 54.12167°š. pl. 23.55917°r. ilg. / 54.12167; 23.55917
Vikiteka Zapsys

Šiaurės rytuose Zapsys siauru sąsiauriu jungiasi su Galstu.[1]Alno ežero įteka Alna, upeliai iš Ragožės ir Zapselio ežerų. Pietuose išteka ZapsėVeisiejo ežerą, Baltosios Ančios baseinas). Ežero pratakumas 319 % per metus.

Ežere yra lydekų, kuojų, lynų, karšių, raudžių, aukšlių, karosų, ešerių.[2]

Kaimai prie Zapsio: Klepočiai, Kaženiai, Zelionka, Puodžiškė, Pazapsiai. Pietine pakrante eina kelias  2524  GudeliaiKalėdiškiai .

Vandenvardis greičiausiai jotvingiškos kilmės. Siejamas su gelmės, prarajos reikšmėmis (plg. latv. žapkas „valkos ant kelio“, av. gafya „bedugnė, praraja“).[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Zopsie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 661 psl. (lenk.)
  2. Zapsys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 613
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 392–393