Vyda Ragulskienė

Vydos tėvų Leono Kęsgailos-Kenstavičiaus (1895–1979) ir Stefanijos Stanevičiūtės-Kęsgailienės (1899–1984) gimtosios sodybos buvo kaimynystėje, Dapšių kaime, Židikų valsčiuje, Mažeikių apskrityje.^[3] Vydos tėvas buvo Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės gydytojas, medicinos tarnybos pulkininkas leitenantas.

Jo dukra Vyda Kęsgailaitė, nors buvo perspektyvi pianistė, tačiau negalėjo tęsti mokslo Vilniaus konservatorijoje, nes buvo kalinio tremtinio duktė. Ją ėmė globoti ir sudarė sąlygas mokytis KPI šios aukštosios mokyklos profesorius Vytautas Mošinskis.^[3]

1942 m. baigė Kauno V. Kudirkos pradžios mokyklą, 1949 m. aukso medaliu baigė Kauno III mergaičių gimnaziją. 1955 m. su pagyrimu baigė KPI, kartu 1954 m. baigė J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą (dabar konservatoriją). Po 1955 m. dirbo pramonėje, politechnikume, nuo 1958 m. LMA Energetikos institute, ENIMS institute, 1967–1993 m. KPI. 1965 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1973 m. mokslų daktaro disertaciją. 1977 m. suteiktas profesorės vardas.^[4][5]

Palaidota Ukrinų kapinėse (Mažeikių rajonas).

6 mokslinių monografijų, per 250 mokslinių straipsnių, daugiau kaip 80 išradimų autorė ir bendraautorė. Už mokslinės veiklos rezultatus apdovanota 1983 m. Valstybine premija, parodų diplomais ir medaliais.^[6] Ji buvo per pusšimčio apgintų disertacijų vadovė bei konsultantė. Remiantis tyrimų rezultatais su bendraautoriais sukūrė eilę originalių vibrosmūginio tipo sistemų, pripažintų išradimais.

Nemaža laiko skyrė Lietuvos kariuomenės karininkų, nukentėjusių nuo okupacinio režimo, atminimo įamžinimui, taip pat ruošiant daugiatomę enciklopediją „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 m.“ V. Ragulskienė buvo Lietuvos kariuomenės karininkų, nukentėjusių nuo okupacinio režimo, artimųjų sąjungos Kauno miesto skyriaus vadovė.

• Самосинхронизация механических систем / К. Рагульскис, И. Виткус, В. Рагульскене. – Вильнюс: Минтис, 1965. – Т. 1: Самосинхронные и виброударные системы. – 186 с.
• Ртутные коммутирующие элементы для устройств автоматики / В. – С. С. Зарецкас, В. Л. Рагульскене. – Москва: Энергия, 1971. – (Библиотека по автоматике. Вып. 447) – 104 с.
• Виброударные системы / В. Л. Рагульскене. – Вильнюс: Минтис, 1974. – 320 с.
• Двумерные вибрационные приводы / Р. Э. Курило, В. Л. Рагульскене. – Вильнюс: Мокслас, 1986. – 137 с.
• Контактные системы / В. В. Осташявичюс, Б. В. Рудгальвис, В. Л. Рагульскене, Б. П. Бакшис. – Ленинград: Машиностроение, Ленинградское отделение, 1987. – 279 с.
• Vibroengineering / One of the authors V. Ragulskienė. – Monograph. Science and Arts of Lithuania. Book 19. Vilnius: Academia Scientiarum Lithuaniae, 1998. – 572 p.
• Daugiatomis enciklopedinis leidinys „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“. – Vilnius, 2001–2009.
• Žemaitija: nežinoma istorija / Chas L. Thourot Pichel (vertėja Vida Kęsgailaitė-Ragulskienė). – 2-asis leid. – Klaipėda: Samogitia Media, 2007. – 319 p. – ISBN 978-9955-794-00-4
• Voverienė O. Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. Vilnius: Mokslo aidai, 2009, 640 p.
• Šiaudytis V. Lietuvos šviesuoliai. – Kaunas: Aušra, 2010. – 368 p.
• Šiaudytis V. Gyvenimas – tai paukščio skrydis prie saulutės arčiau į mėlyną mėlyną dangų… – Kaunas: Aušra, 2011. – 200 p.

• 1983 m. LTSR valstybinė premija (su kitais)

• Profesorė Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė: 1931–2009 (sud. Algimantas Liekis). – Vilnius: Mokslotyros institutas, 2009. – 567 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-795-62-9

• Virtuali paroda „Prof. Vydai Ragulskienei – 80“ Archyvuota kopija 2014-07-27 iš Wayback Machine projekto.
• Tandemu – pusę šimtmečio // Kauno diena, 2006-07-04