Victorio

Victorio užaugo čihene būryje (kartais vadinamame rytų čirikavais). Ne apačiai vienu metu skleidė gandus, kad jis yra pusiau meksikietis, tačiau nėra jokių akivaizdžių to įrodymų. Taip pat ne apačiai teigė, kad jis ar jo būrys turi giminystės ryšių su navahais ir jų vadinamas „Tas kuris tikrina savo arklį“. Victorio sesuo buvo garsi moteris karė – Lozen („Vikri arklių vagė“).

Eidamas trečią dešimtį kartu su Geronimo ir kitais apačių lyderiais ėmė dalyvauti reiduose prieš baltuosius kolonistus. Pagal papročius vėliau tapo Karštųjų versmių apačių (dar vadinamų mimbrenų) ir meskelerų vadu ir tęsė kovas su JAV kariuomene. Nuo 1870 iki 1886 m. Victorio ir jo būrys (ar tik jo būrys) buvo perkėlinėjami į tris skirtingus rezervatus, į kai kuriuos ne po vieną kartą, ir kiekvieną kartą jie pabėgdavo. Victorio labiausiai troško gyventi savo protėvių žemėse. Ojo Kaliente rezervatas buvo įkurtas apačių tradicinėse žemėse. 1877 m. Victorio ir jo būrys buvo perkelti į San Karlo rezervatą Arizonos teritorijoje. Victorio su savo žmonėmis ir kitais apačių būriais kaipmat pabėgo iš jo. Victorio vadovavo reidui prieš JAV naujakurius netoli Almo (Naujoji Meksika), pavadintu „Almos skerdynėmis“. Reido metu užpuolė sidabro kasyklos darbininkus, nužudė jų vadovą seržantą Džeimsą Kūnei ir dar du darbininkus, vėliau netoliese nužudė 35 avių augintojus. Žudynės buvo nutrauktos atvykus kareiviams iš Bajardo forto.^[1]

1880 m. spalio mėnesį Meksikos kareivių būrys apsupo Victorio ir jo žmones netoli Cerro Tres Castilloss, dabartinėjė Čihuahua Meksikos valstijoje. Victorio ir daugelis jo būrio narių žuvo, išsigelbėjo tik kelios moterys su vaikais.

• NATIVE AMERICAN LEGENDS. Victorio - Fighting for Ancestral Lands