Ventos regioninis parkas
Ventos regioninis parkas – regioninis parkas šiaurės vakarų Lietuvoje,[1] direkcija Viekšniuose. Plotas 10 630 ha. Įkurtas 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Ventos paslėnių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo objektus.[2]
| Ventos regioninis parkas | |
|---|---|
| IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis) | |
 Virvytė ties Gyvoliais
| |
| Vieta: | Mažeikių rajonas, Akmenės rajonas,  Lietuva
|
  Ventos regioninis parkas | |
| Koordinatės: | 56°12′0″ š. pl. 22°37′0″ r. ilg. / 56.20000°š. pl. 22.61667°r. ilg. |
| Plotas: | 106,3 km² |
| Įkurtas: | 1992 m. |
| Valdymas: | Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
Gamtos vertybės
redaguoti
Parkas įsikūręs Ventos upės ir jos intakų Virvytės, Dabikinės, Avižlio, Uogio, Žerkčio slėniuose su natūraliomis pievomis, senomis giriomis ir giraitėmis. Didelės kilpos, statūs šlaitai, atodangos su suakmenėjusia fauna įspūdingai atsiveria Ventos upės slėnyje. Virvytės ir Uogio slėniuose išliko labai retos Lietuvoje slėnių pievos, turtingos saugomų rūšių. Yra nedidelių natūralių užliejamų paupių pievų.
Parke, prie Ventos yra vertinga Papilės atodanga, kurioje atsiveria juros periodo dariniai su gausiomis tuometinės faunos liekanomis. Tai unikali atodanga, kurią tyrė daugelis mokslininkų, o rašytojas Dionizas Poška apie 1863 m. čia surinko pirmuosius išmirusių juros periodo gyvūnų liekanų pavyzdžius.
Parke yra randamos 34 augalų rūšys, kurios yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą:[3]
- šerinė kalnarūtė
- totorinė maludė
- plačialapis begalis
- miškinė varnalėša
- juodgalvė bajorė
- vaistinis kietagrūdis
- pavasarinis vikis
- melsvasis gencijonas
- miškinė mėta
- paprastoji tuklė
- mėlynasis palemonas
- raktažolė pelenėlė
- liūninė našlaitė
- sibirinis vilkdalgis
- porinis česnakas
- meškinis česnakas
- baltijinė gegūnė
- aukštoji gegūnė
- raudonoji gegūnė
- dėmėtoji gegūnė
- pievinis plauretis
- vyriškoji gegužraibė
- šalmuotoji gegužraibė
- mažoji gegužraibė
- žalsvažiedė blandis
- rudoji viksvuolė
- plaukuotoji jonažolė
- širdinė dviguonė
- statusis atgiris
- šiurkštusis katilėlis
- tuščiaviduris rūtenis
- melsvasis mėlitas
- raiboji gegūnė
- gebenė lipikė
Priešais Papilės piliakalnį auga 15 kamienų liepa. Parkas garsėja elniais.
Kultūros paveldas
redaguoti
Parko teritorijoje yra Papilės, Rekčių ir Gyvolių piliakalniai, daug senkapių, kultūros, istorijos ir technikos paminklų. Saviti senieji Papilės ir Viekšnių miesteliai.
Čia veikia tautos žadintojo, istoriko ir rašytojo Simono Daukanto, aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus muziejai, viena seniausių Žemaičiuose vaistinė-muziejus, yra garsiųjų profesorių Mykolo, Vaclovo ir Viktoro Biržiškų memorialinis muziejus bei jų šeimai pastatytas paminklas.
Galima aplankyti tautodailininkų Lengvianio, Ivnčiankos, Sniegenos galerijas, senąsias Viekšnių kapines, garsaus režisieriaus Juozo Miltinio tėviškę Ramoniškės kaime, apžadų kapelius Šiurkiškėse, Pavirvytės medinį dvaro pastatą ir parką, Šiaudinės XVIII a. bažnyčią ir jos senąją varpinę.
Laisvalaikis ir pramogos
redaguotiPo parką galima keliauti savu automobiliu ar dviračiu, o mėgstantiems vandens turizmą didelį įspūdį padarys kelionės plaustu ar valtimi Ventos ir Virvytės upėmis.
Parke švenčiamos Joninės, vyksta lauko teatras Juozui Miltiniui atminti, Vasaros palydos Ventoje.
Literatūra
redaguoti- Vadovas po Ventos regioninį parką (sud. Leopoldas Rozga). – Utena: Utenos Indra, 2008. – 127 p.: iliustr. – ISBN 978–609-8004-02-1
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Ventos regioninis parkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- ↑ „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.
- ↑ „Ventos regioninis parkas - Augalija“. ventosparkas.lt. Suarchyvuotas originalas 2015-10-29. Nuoroda tikrinta 2016-03-03.
Nuorodos
redaguoti- Ventos regioninio parko svetainė Archyvuota kopija 2007-08-26 iš Wayback Machine projekto.