Vėlyvoji Džao

Prielaidos atsirasti Vėlyvajai Džao susidarė 318 m., kuomet Šiaurinę Kiniją valdžiuosioje Han Džao kilo neramumai. Tais metais imperatorius Indi buvo nužudytas savo uošvio, kuris įvykdė rūmų perversmą ir siekė išžudyti visą Liu giminę. Prieš uzurpatorių sukilo keli įtakingi karo vadai, kurie siekė pasinaudoti suirute ir užimti sostą. Tarp jų buvo buvusio imperatoriaus giminaitis Liu Jao, ir dzie kilmės generolas Ši Le. Galutinę pergalę šventė Liu Jao, kuris titulavosi nauju imperatoriumi. Tačiau rytinėje imperijos dalyje įsitvirtinęs Ši Le turėjo savo ambicijų. Nesugebėjęs susitarti su Liu Jao, jis sukūrė savo valstybę - Vėlyvąją Džao su sostine Siangguo ir titulavosi Didžiuoju šanju bei Džao karaliumi. Jam pakluso istorinės Jan, Jou, Čing provincijos, tuo tarpu Han Džao išlaikė istorines Kinijos sostines Luojangą ir Čanganą.

Šiaurinės Kinijos susiskaldymas tarp dviejų Džao tęsėsi dar dešimt metų, kol galiausiai 329 m. Han Džao armija patyrė triuškinantį pralaimėjimą, o pats imperatorius paimtas į nelaisvę ir vėliau nužudytas. Ši Le įsakymu nužudžius ir jo įpėdinį, Šiaurės Kinija buvo vėl suvienyta. 330 m. Ši Le pasiskelbė imperatoriumi ir tapo parindiniu hegemonu šiaurėje, kuriam ištikimybę prisiekė kaimyninės valstybės, kaip Ankstyvoji Liao, uveniai, Kogurio.

Po Ši Le mirties 333 m. sostą paveldėjo Ši Hu (imperatorius Vudi), kuris perkėlė sostinę į Ječengą. Jis bandė nukariauti aplinkines valstybes, suvienydamas visą Šiaurės Kiniją, tačiau didesnių pokyčių nepasiekė. Vietoj to stiprėjo sianbų klanai duanai ir murongai, kurie siaubė Vėlyvosios Džao teritorijas. Nuolatiniai karai silpnino valstybę, o dėl chaoso imperatoriaus rūmuose kildavo daug vidaus neramumų.

Dėl to 349 m. Vudi mirus, atsirado keli pretendentai į sostą. Įpėdinis Ši Ši tevaldė vos 33 dienas, nes jį nušalino Ši Dzunas, kurį po kelių mėnesių nušalino Ši Dzianas. Šis kitais metais buvo nušalintas Ši Dži. Ši nuolatinė valdovų kaita neleido susidaryti centrinei valdžiai, todėl karalystės šiaurę teriojo murongų Ankstyvoji Jan valstybė, vakaruose atskilo di genties Ankstyvoji Čin.

Neramumų metu iškilo kinų kilmės asmenybė Žan Minas, kuris skatino etninių kinų revanšistines nuotaikas ir 350 m. išžudė apie 200 000 "barbarams" priskiriamų gyventojų. Vėliau jis išžudė beveik visą Ši giminę ir sukūrė savo karalystę Žan Vei. 351 m. balandį jo įsakymu nužudžius paskutinįjį Ši giminės valdovą, Vėlyvoji Džao nustojo egzistuoti.

Valstybė buvo dalinama į provincijas džou, kurių sistemą paveldėjo iš Vakarų Dzin imperijos. Didžiausio išsiplėtimo laikais valstybei priklausė 15 provincijų: Sidžou, Jongdžou, Joudžou, Dzidžou, Čingdžou, Jandžou, Siužou, Ingdžou, Judžou, Dzingdžou, Bingdžou, Čindžou, Jangdžou, Šuodžou, Idžou.