Taimyro pusiasalis

Dideli Taimyro pusiasalio plotai yra daugiakampių lopinių tundra: pelkės ir nedideli ežerai, kalvagūbrių suskirstyti į netaisyklingų formų korį. Dėl nuolatinių šalčių ir atodrėkių Taimyre sutrūkinėjo žemė. Plyšiuose pamažu susidarantys ledo pleištai stumia žemę į paviršių, o atitirpus dirvai vanduo ima bėgti šlaitais.

Iki trijų mėnesių per metus pusiasalyje būna nuolatinė dienos šviesa, tačiau saulė pakyla neaukštai ir vidurvasarį oras įšyla tik iki 5 °C. Žiemą saulė iš viso nepakyla: spindi tik Mėnulis ir Šiaurės pašvaistė.

Daugiametis įšalas yra vos ne visoje tundroje. Giliausiai žemė įšalusi maždaug 1370 m. Žiemą įšąla visa dirva, tačiau vasarą pašalas išeina ir ploname pelkėtame plote augalai ima leisti šaknis ir augti. Šiauriausioje dalyje atšilęs sluoksnis tėra 150−300 mm, tačiau kuo toliau į pietus, tuo jis gilesnis ir siekia apie 3 m, todėl ten auga beržai ir maumedžiai.

Kartais tundroje randama seniai išnykusių mamutų kaulų ar lenktų jų ilčių. Į dramblius panašūs mamutai, kurių aukštis siekė maždaug 4 m ties mentimis, o iltys buvo 4,5 m ilgio, kadaise gyveno Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje. Jie išnyko maždaug prieš 12 000 metų, tačiau liekanos, o kartais ir visas mamutas, randami užsikonservavę įšale.

• Taimyro nuotraukos Archyvuota kopija 2007-03-07 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
• Straipsnis apie Taimyrą Archyvuota kopija 2007-09-26 iš Wayback Machine projekto. (rus.)