Steponas Rudžionis
Steponas Rudžionis (1890 m. sausio 6 d. Jakuboniai, Gelvonų valsčius – 1949 m. sausio 2 d. Vorkuta, Rusija) – katalikų kunigas, rezistentas.[1][2]
Biografija
redaguotiGavęs šventimus, Steponas Rudžionis buvo paskirtas Gegužinės parapijos klebonu. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo pasitraukęs į Rusiją. Ten 1915 m. baigė Petrogrado kunigų seminariją. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1922 m. klebonavo Beižionyse, kur pastatė medinę Beižionių bažnyčią.[3]
Nuo 1944 m. Lietuvos laisvės armijos narys, partizanų Didžiosios Kovos rinktinės 2-o bataliono organizatorius ir vadas, Kaišiadorių apskrities pogrindinės karo komendantūros komendantas, Didžiosios Kovos apygardos štabo narys. Vienas iš artimiausiųjų Jono Misiūno (Žalio Velnio) bendražygių, organizavęs ginkluotąją rezistenciją savo parapijoje.
1946 m. vasario mėn. suimtas Gegužinėje ir už dalyvavimą pasipriešinimo veikloje Karo tribunolo nuteistas 25 m. kalėti. Mirė Vorkutos lageryje.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Steponas Rudžionis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ Rudžionis Steponas. Kaišiadorių enciklopedija.
- ↑ Sausio 2-ąją ir sausio 6-ąją prisiminkime kunigą, rezistentą Steponą Rudžionį sirvinta.lt 2024-01-02