Pulavai
Pulãvai [1] (lenk. Puławy) – miestas pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, apie 46 km į šiaurės vakarus nuo vaivadijos sostinės Liublino. Miestas įsikūręs prie Vyslos ir Kuruvkos (Kurówka) upių. Pulavų apskrities centras. Turi apie 49,8 tūkst. gyv. Pulavuose yra išlikęs vienas didžiausių Lenkijoje klasicistinis dvaro ir parko ansamblis (1785–1810 m.), priklausęs didikų Čartoriskių giminei.
Pulavai lenk. Puławy | |
---|---|
Čartoriskio licėjus | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Liublino vaivadija |
Apskritis | Pulavų apskritis |
Įkūrimo data | 1906 (miesto teisės) |
Gyventojų | 49 839 |
Plotas | 50,49 km² |
Tankumas | 987 žm./km² |
Pašto kodas | 24-100 iki 24-112 |
Tinklalapis | www.um.pulawy.pl |
Vikiteka | Pulavai |
Istorija
redaguotiApie Pulavus užsimenama nuo XVI a. Tuomet tai buvo Liublino gubernijos valsčiaus centras. Čia buvo įsikūrusi Čartoriskių giminė. Prašmatnus dvaras nuo 1784 m. priklausė LDK kunigaikščiui Adomui Kazimierui Čartoriskiui. 1801 m. jo žmonos Izabelės Fleming rūpesčiu įsteigtas pirmasis Lenkijoje muziejus. 1846–1918 m. vadintas Novoaleksandrija (lenk. Nowa Aleksandrya), buvo Liublino gubernijos Pulavų apskrities centras.[2] 1906 m. Pulavams suteiktos miesto teisės.
1920 m. rugpjūčio 13 d. Pulavuose maršalas Jozefas Pilsudskis įkūrė karinį štabą. Rugpjūčio 18 d. pradėdamos kontrataką prie Vepšo upės, lenkų pajėgos sėkmingai išstūmė Raudonąją armiją, turėjusią 177 tūkst. kareivių, iš Lenkijos ir kontroliavo teritoriją iki pat II Pasaulinio karo pradžios. Karo metu naciai Pulavuose buvo įsteigę 3 koncentracijos stovyklas.
1966 m. pastatyta didelė azoto trąšų gamykla Zakłady Azotowe Puławy, šiuo metu viena didžiausių pasaulio melamino gamintojų.
Nuorodos
redaguoti- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Puławy. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 286 psl. (lenk.)
- Pulavų oficiali svetainė Archyvuota kopija 2012-03-06 iš Wayback Machine projekto.