Prakaito liaukos

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Prakaito liauka (lot. glandulae sudoriferae) – odos egzokrininė liauka, išskirianti sekretą – prakaitą. Ji išklota epiteliniu audiniu ir pagal kilmę yra vamzdelinė. Šių liaukų vamzdelis gale yra susiraitęs į kamuolėlį ir giliai paniręs odoje.

Prakaito liaukos išskiria prakaitą. Prakaitui garuojant kūnas vėsta, todėl žinduoliams prakaito liaukos svarbios kaip termoreguliacijos priemonė. Taip pat prakaitas palaiko reikalingą odos pH lygį, nes yra silpnai rūgštus. Sutrikus inkstų veiklai per prakaito liaukas pašalinama nedidelė dalis nuodingų medžiagų. Visiškai prakaito liaukų neturi vandens žinduoliai (banginiai, sirenos), labai jų mažai turi plėšrieji, o daugumos graužikų jos yra tik letenėlių apačioje ir kirkšnyse.

Prakaito liaukos yra dviejų tipų:

• ekrininės (lot. glandulae sudoriferae eccrinae) – paprastos, esančios visoje odoje. Jų ištekamieji latakai yra ilgi ir beveik tiesūs vamzdeliai, einantys nuo epidermio paviršiaus iki dermos, kurioje jie susisuka į kamuolėlius ir sudaro liaukų sekrecinę dalį. Vamzdelių sienelė yra iš dvisluoksnio epitelinio audinio, o sekrecinę dalį sudaro kubinės sekrecinio tipo ląstelės, kurios išskiria prakaitą.
• apokrininės (lot. glandulae sudoriferae apocrininae) – specifinės, esančios pažastyse, kirkšnyse, apie išangę ir kt. Struktūra jų panaši kaip ir merokripinių, tik stambesnės. Jų vamzdelis šakotas, sekrecinė dalis išsiplėtusi ir platesnės ertmės. Šių liaukų išskiriamame prakaite yra baltyminių medžiagų, todėl joms irstant, išsiskiria specifinis kvapas, kuris kiekvieno asmens yra skirtingas. Apokrininių liaukų veiklą priklauso nuo lytinės sistemos. Iki lytinio subrendimo jos silpnai išsivysčiusios, o labiausiai išveši lytinio aktyvumo laikotarpiu, o senatvėje – jų sumažėja, be to, susiaurėja jų ertmė. Be to, išgąstis, skausmas skatina šių liaukų sekreciją.