Povilas Almis Mažeika

Baigė Pagėgių gimnaziją ir Tauragės mokytojų seminariją. 1938–1943 m. Neapolyje studijavo jūreivystę ir jūros geofiziką Laivybos institute, kurį baigęs įgijo jūrinių mokslų daktaro laipsnį, ir Jūreivystės technikos institute, kuriame gavo tolimojo plaukiojimo kapitono laipsnį. 1938–1939 m. per studijų atostogas plaukiojo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos prekybiniais laivais. Laivo „Kaunas“ įgulos narys, kai 1939 m. lapkričio 17 d. Šiaurės jūroje jį torpedavo nacių povandeninis laivas U-57. 1944 m. iš Lietuvos pasitraukęs į Vokietiją vadovavo lietuvių pabėgėlių stovyklai Nurtingene, Berlyno universitete studijavo jūrų biologiją. 1946–1948 m. Flensburge vadovavo Baltų jūrų mokyklos lietuvių skyriui.

Nuo 1949 m. gyveno JAV. Iki 1954 m. dirbo žvejybos įmonėse Atlanto vandenyne. 1955–1968 m. Jūrų laivyno hidrografijos centro (Navy Oceanografic Office, Vašingtonas), 1969–1973 m. Atlanto atogrąžų biologijos laboratorijos fizinės okeanografijos programos vedėjas, 1974–1982 m. Jūrų laivyno Mokslinio tyrimo laboratorijos okeanografas. Dalyvavo septyniose okeanografinėse ekspedicijose, iš jų 1958 m. tyrė Baltijos ir Šiaurės jūrą jungiančius sąsiaurius. 1983–1988 m. Žvejybos biologijos instituto Margaritos saloje (Venesuela) konsultantas.

Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių veikloje. 1947–1949 m. Lietuvos jūrininkų sąjungos išeivijoje vicepirmininkas, nuo 1998 m. pirmininkas. 1965–1976 m. koordinavo Lietuvos ūkinių studijų centro darbą. 1971–1974 m. Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos centro valdybos pirmininkas. Atkūrus nepriklausomybę dažnai lankėsi Lietuvoje, gyvenimo pabaigoje čia gyveno.

Mokslinės veiklos pagrindinė kryptis – jūros hidrodinamika. Nagrinėjo okeanografijos, jūrų transporto, žvejybos, Baltijos jūros taršos, uostų problemas, straipsnius skelbė JAV lietuvių, Vokietijos ir kitoje spaudoje. Sukūrė okeanografinių prietaisų. 1995 m. dalyvavo pirmojoje Lietuvos okeanologų konferencijoje. Paskelbė straipsnių Lietuvos spaudoje jūrų ūkio klausimais. Parengė ir išleido vadovėlį „Baltijos jūros hidrodinamika“ (2001 m.).^[1]