Plungė

Kalbininkų spėjama, kad Plungės vardas gali būti asmenvardinis vietovardis – miestui pradžią galimai davė sodyba, kurios savininkas buvo Plungė.^[4] Tačiau miesto vardo kilmė nėra visiškai aiški. 1894 m. liepą kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu padarytame Plungės žemėlapyje matyti per miestą vingiuojanti, iš Narvilo ežero ištekanti, į Babrungą įtekanti upelė, kuri rusiškomis raidėmis (kaip ir visi kiti žemėlapyje pažymėti objektai) įvardyta kaip Paplunga. Žemėlapis darytas po 1894 m. birželio 24 d. per Šv. Jono atlaidus kilusio gaisro, kuris nusiaubė visą Plungės miestelį. Žemėlapyje pažymėta, kurie pastatai sudegė, kurie liko.

Pasak istoriko J. Drungilo, yra trys Plungės miesto vardo kilmės versijos: liaudies, antroponiminė ir hidroniminė. Pagal liaudies etimologiją Plungės vietovardis siejamas su veiksmažodžiu „plunktis“, kuris reiškia apipešioti – muštis (palyginimui – „Neik į Plungę, nes ten plunkiasi“. Taip esą sakydavo telšiškiai). Antroponiminės versijos autoriai miesto pavadinimą linkę kildinti iš pavardės Plungė, kuri, beje, buvo labiau paplitusi Pakruojo, Panevėžio, Radviliškio ir Utenos rajonuose, o Šeduvoje vienu metu gyveno net 45 Plungės. Tačiau patikrinus ankstyviausius, dar XVI amžiaus pradžios, Žemaitijos valdovo valstiečių surašymus ir išlikusius Plungės miesto inventorius, istorikai tokios pavardės nerado. Todėl pati įtikinamiausia ir yra hidroniminė versija, kad Plungės vardas kilęs iš upelio, tekėjusio per miestelį, pavadinimo. Šią versiją paremia topografiniai, kalbiniai ir archeologiniai duomenys.

Paplungės upelis pradėtas kanalizuoti po II pasaulinio karo. Paplungos ištakos iš Narvilo ežero ir dabar dar matyti, tačiau už keliolikos metrų upelė prasmenga po Ežero gatve. Po žemėmis ji srovena skersai Laisvės gatvę lygiagrečiai su M. K. Čiurlionio gatve pro UAB „Žemaitijos suvenyras“ ir Senamiesčio mokyklos teritorijas, toliau teka į Palankės gatvės tvenkinius, o jau iš jų grioviu palei Paprūdžio gatvę nuteka į Plungės jūrą.^[5]

Miestas įsikūręs vakarinės Žemaičių aukštumos plynaukštės šlaituose, todėl kritulių kiekis bene didžiausias šalyje (<800 mm). Per miestą teką viena upė (Babrungo upė ) ir keletas upelių. Į vakarus nuo Plungės Babrungo upė užtvenkta. Susidarė Gondingos hidroelektrinės tvenkinys, dažnai vadinamas – Plungės jūra. Reljefas nelygus, daug įdubų ir kalvų. Priemiestinės gyvenvietės – Varkaliai, Jovaišiškė, Babrungas, Kaušėnai, Noriškiai. Šalia miesto eina keliai  A11  Šiauliai–Palanga  ( E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda ),  164  Mažeikiai–Plungė–Tauragė ,  166  Plungė–Vėžaičiai ,  169  Skuodas–Plungė . Yra Plungės geležinkelio stotis.

Žymesni tiltai: Birutės gatvės tiltas, Plungės geležinkelio tiltas.

Nuo 2009 m. miestas suskirstytas į 13 seniūnaitijų:^[6]

Manoma, dabartinės Plungės vietoje žmonės gyveno dar V–I a. pr. m. e. Po 1422 m. Melno taikos žemaičių giriose ėmė rastis gyventojų sodybos. Nuo XIV iki XVI a. 2-osios pusės Plungė įėjo į Gandingos valsčių kaip eilinė gyvenvietė. Vėliau Plungė ėmė augti sparčiau ir pralenkė Gandingą. 1567 m. minima kaip miestelis. 1575 m. kovo 24 d. Gandingos valsčiaus žemės matavimo ir ūkių sukeitimo aktai pasirašyti jau Plungėje. XVI a. Plungė buvo seniūnija, kurią Žygimantas Augustas 1570 m. liepos 10 d. pavedė stalininkui Mikalojui Aleknavičiui. 1674 m. pastatyta trečioji Plungės bažnyčia.^[7]

1792 m. sausio 13 d. Plungė gavo Magdeburgo teises. 1806–1873 m. Plungė priklausė Zubovams, o vėliau – grafams Oginskiams, kurie 1879 m. čia pastatė rūmus. XIX a. pabaigoje Plungė – Telšių apskrities miestelis, valsčiaus centras.^[8][9]

1925 m. įsteigta gimnazija. 1931 m. Plungės gaisras nusiaubė trečdalį miestelio. 1932 m. nutiestas geležinkelis, atidaryta geležinkelio stotis.^[10] Pirmoji privati ligoninė Plungės mieste buvo pastatyta 1939 m. Nuo to laiko Plungėje pradėjo veikti gimdymo, chirurgijos skyriai, operacinė.

Pokario metais apylinkėse veikė Žemaičių apygardos, Šatrijos partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė „Lino“ gamybinio susivienijimo fabrikas „Linų audiniai“, dirbtinių odų gamykla, šienainio bokštų statybos ir montavimo trestas, kombinuotųjų pašarų gamykla, „Minijos“ liaudies kūrybos gaminių įmonė. 1987 m. įkurta žemės ūkio mokykla, veikė statybos technikumas, muzikos mokykla.

1997 m. patvirtintas dabartinis Plungės herbas. 2009 m. Plungė buvo Lietuvos kultūros sostinė.

• jaunimo mokykla
• „Saulės“ gimnazija
• Plungės specialioji mokykla
• Plungės technologijų ir verslo mokykla
• 5 pagrindinės mokyklos:
  • „Babrungo“
  • „Senamiesčio“
  • „Ryto“
  • „Akademiko Adolfo Jucio“
  • vyskupo Motiejaus Valančiaus katalikiškoji
• Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m.	1868 m.*[3]	1897 m.sur.	1898 m.*[2]	1923 m.sur.[11]	1939 m.	1959 m.sur.[12]	1967 m.	1970 m.sur.[12]
1 400	3 593	4 500	3 583	4 236	5 200	8 700	12 200	13 826
1976 m.[13]	1979 m.sur.[14]	1989 m.sur.[15]	2001 m.sur.[16]	2010 m.	2011 m.sur.[17]	2017 m.	2021 m.sur.[18]	-
18 300	18 829	22 535	24 436	23 055	20 041	18 042	17 543	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Dauguma gyventojų lietuviai (žemaičiai), taip pat yra šiek tiek rusų. Kaip ir daugumoje Lietuvos miestų gyventojų skaičius iš lėto mažėja nuo 1990 m. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mieste gyveno daug žydų.

Pagrindinis straipsnis – Plungės žydai.

Istoriškai žydai mieste sudarė ženklią gyventojų dalį – 1928 m. Plungėje gyveno 1815 žydų, o tai sudarė 44 % visų miestiečių. Iš 5 sinagogų komplekso išlikusios 3 sinagogos – viena medinė, kitos dvi baroko stiliaus, kurios 2007 m. buvo nugriautos. Išliko senovinių raudonų plytų pastatas – buvusi žydų gimnazija ir žydų biblioteka. Jakovas Bunka, kartu su kitais menininkais, 1986–1989 m. sukūrė Kaušėnų memorialą atminti Holokausto aukas.^[22]

• Plungėje 1909 m. gyveno dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (išlikęs namas). Vestuves jie atšventė pas dėdę, kuris buvo Plungės klebonas. 1889–1892 m. Čiurlionis mokėsi Plungės dvaro muzikos mokykloje.
• Yosef Yozel Horwitz (1847–1919) – rašytojas ir visuomenės veikėjas.
• Chaim Yitzchak Bloch Hacohen (1865–1948) – Lietuvos ir JAV rabinas.
• Lazarus Goldschmidt (1871–1950) – rašytojas ir vertėjas.
• Lippy Lipshitz (1903–1980), Lietuvos žydų kilmės Pietų Afrikos skulptorius ir dailininkas.
• Zenonas Ivinskis (1908–1971) – istorikas.
• Pranciškus Erelis (1919–2008) – gydytojas reumatologas, mokęsis Plungės kapucinų gimnazijoje.
• Vitalius Vladas Andriušaitis (1927–2006) – šachmatų treneris.
• Karolis Dapkus (1933–2020) – teatro ir kino aktorius.
• Bronislovas Lubys (1938–2011) – Lietuvos verslininkas, pramonininkas, LR Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, chemikas, KTU docentas, KTU ir Klaipėdos universiteto (KU) garbės daktaras, mecenatas, Plungės miesto ir Jonavos rajono garbės pilietis, didžiausios asocijuotos verslo struktūros Lietuvoje (LPK) vadovas, antro pagal dydį lietuviško kapitalo koncerno „Achemos grupė“ vadovas ir pagrindinis akcininkas (valdė ~51 % akcijų); ilgą laiką buvo laikomas turtingiausiu žmogumi Lietuvoje.
• Vanda Rutkevič (1943–1992) – viena žymiausių pasaulio alpinisčių.
• Giedrė Kaukaitė-Žebriūnienė (g. 1943 m.) – dainininkė, muzikos pedagogė, 2008 m. Plungės garbės pilietė.
• Petras Vyšniauskas (g. 1957 m.) – saksofonininkas.
• Rimantas Benetis (g. 1957 m.) – kardiologas.
• Olga Rajecka (g. 1962 m.) – Latvijos dainininkė.
• Žilvinas Kempinas (g. 1969 m.) – vizualaus meno kūrėjas.
• Jurgita Jurkutė (g. 1985 m.) – fotomodelis, konkurso „Mis Lietuva 2007“ nugalėtoja, aktorė, laidų vedėja.
• Mantas Stonkus (g. 1987 m.) – aktorius, laidų vedėjas ir humoristas.
• Tautvydas Gaudėšius (g. 1990 m.) – Lietuvos atlikėjas, dainų autorius, radijo laidos vedėjas.
• Mantas Armalis (g. 1992 m.) – ledo ritulininkas, fotomodelis.

• Plungės centrinis stadionas (rekonstruotas 2019 m.)
• Universalus sporto ir sveikatingumo kompleksas (projektuojamas)

• FK Babrungas Plungė
• SK Versmė Plungė

Plungė tampa vis patrauklesniu turizmo centru. VšĮ „Terra Publica“ 2013 m. sudarytame sąraše Plungė įvardinta kaip 20-a patraukliausia Lietuvos vieta vietiniam turizmui. Suteiktas BAB+ reitingas. Viena lankomiausių Plungės vietų – Plungės dvaro ir parko ansamblis.^[23]

Ties Plunge įrengta irklavimo bazė, kurioje kultivuojamas baidarių bei kanojų sportas. 2023 gegužės 31 d. pasirašyta Plungės irklavimo bazės rekonstravimo sutartis,^[24] o spalio 20 d. - pradėti darbai.^[25]

Miestai, su kuriais Plungė yra užmezgusi partnerystės ryšius:^[26]

Praeityje palaikė ryšius su (iki 2022 m.):

•   Krasnogorskas, Rusija

Vokietijos mieste Mendene Peterio ir Ūlos Amslerių iniciatyva įsteigta veikia partnerystės draugija „MENDENAS-PLUNGĖ“ – PMP – Partnerschaftsverein Menden-Plunge e. V. - (vok. Hilfe für Plunge).^[27]

•  
  Nepriklausomybės paminklas
•  
  Miesto centre esanti rekonstruota Laisvės alėja su netoliese matomu Nepriklausomybės paminklu
•  
  Oginskių rūmai
•  
  Paminklas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui Kunigaikščių Oginskių parke
•  
  Kunigaikščių Oginskių parkas
•  
  Paminklas tremtiniams
•  
  Plungės Lurdas

• Plungė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 67 psl.
• Senosios Plungės pėdsakais (sud. Stasys Stropus). – Vilnius: Mokslo aidai, 2004. – 372 p.: iliustr. – ISBN 9955-591-11-0
• Plungė: fotoalbumas (sud. Kostas Slivskis). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-116-0
• Plungė ir plungiškiai (sud. Kostas Slivskis). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2006. – 192 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-160-8
• Plungės švietimo istorija: praeitis ir dabartis (sud. Danutė Ardavičienė). – Klaipėda: Eglės leidykla, 2011. – 256 p.: iliustr. – ISBN 978-609-432-023-1

• Plungės krašto informacinis portalas PLUNGĖS.INFO
• Šiek tiek istorijos
• Plungiškių draugija