Patrimpas

Šis straipsnis apie senovės prūsų dievą. Apie cirko trupę skaitykite straipsnyje Patrimpas (cirkas).

Patrimpas (Potrimpas, prūs. Patrīmps) – senovės prūsų upių ir šaltinių, derlingumo, vaisingumo, javų, karo sėkmės dievas, greičiausiai garbintas XVI a.^[1]. Manoma, kad Patrimpas susijęs su pavasariu ir jo derlingumu.

Patrimpą mini įvairūs mitologijos šaltiniai: „Sūduvių knygelė“, (XVI a.), Jonas Maleckis (1563 m.), Jonas Lasickis (1615 m.), Matas Pretorijus (XVII a.). Jis buvo lyginamas su romėnų Neptūnu.^[2]

Pasak vokiečių kronikininko S. Grunau (XIV a.), Patrimpas kartu su Patulu ir Perkūnu sudarė trejybę, vaizduojamą prūsų vėliavoje bei Romovės ąžuole. Dievų trejybėje stovėjęs Perkūno dešinėje pusėje, buvęs šilumos ir vaisių dievas, duodavęs pavasarį, laimę, ramybę, brandą, gausumą, globojęs gyvulius, arimą, javus. Patrimpas vaizduojamas žaliais drabužiais, varpų vainiku ant galvos. Manoma, kad Patrimpo ir Autrimpo įvaizdis formavosi poliarizuojantis su Trimpa, derlingumo globėju^[1].

Dievavardis „Patrimpas“ kildinamas nuo spėjamo ankstesnio dievavardžio „Trimpas“, kurio šaknis gimininga liet. trempti („trypti, trepsėti“). Tokiu atveju „Pa-trimpas“ būtų nuo pa-trempti, o pirminė žodžio reikšmė – „patrepsimas“. Gali būti, kad tai reiškia „tas, kuriam trepsima“ (trepsėjimas čia suvokiamas kaip sakralinis veiksmas).^[3]