Paryžiaus karalystė

	Paryžiaus karalystė
	Frankų valstybės sub-karalystė
	Location of Paryžiaus karalystė (rausva) 561 m.
Sostinė	Paryžius
Kalbos	Frankų kalba
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Chlodvigo padalinimas	511 m., 511
- Užima Suasono karalystė	567 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Paryžiaus karalystė − trumpalaikė istorinė karalystė, viena iš keturių Merovingų frankų valstybės dalių. Pagrindinės jos teritorijos buvo frankų valstybės rytuose. Kitos Frankų valstybę sudariusios karalystės buvo Reimso karalystė, Suasono karalystė (šiaurėje) ir Orleano karalystė (rytuose).

Raida

Paryžiaus karalystė suformuota po Chlodvigo I mirties 511 m., kuomet Frankų valstybė paskirstyta keturiems sūnums. Paryžių ir dideles sritis dab. šiaurės vakarų Prancūzijoje paveldėjo Childebertas I. 558 m. jam mirus, karalystę valdė jo brolis Suasono karalius Chlotaras I. 561 m. Paryžiaus karaliumi tapo šio vyriausias sūnus Charibertas I. Po šio mirties 567 m. Paryžiaus karalystė tapo neatskiriama Suasono karalystės (Neustrijos) dalimi. Nepaisant to, Neustrijos karaliai dažnai kartu tituluodavosi ir Paryžiaus karaliais.

Karaliai

Childebertas I, 511–558 m.,
Chlotaras I, 558–561 m., kartu ir Suasono karalius,
Charibertas I, 561–567 m.