Pampos
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šis straipsnis apie lygumų regioną. Apie miestą JAV skaitykite straipsnyje Pampa (JAV).
Pampos (isp. Las Pampas, Llanura Pampeana) – regionas Pietų Amerikoje, apima visą Urugvajų, vidurio rytų Argentiną (Buenos Airių, La Pampos, Kordobos, Santa Fė provincijas) bei Brazilijos Pietų Rio Grandės valstijos pietus.
Užima apie 750 000 km² teritoriją.
Gamta
redaguotiIšsidėsčiusios tarp Andų kalnų vakaruose, Atlanto vandenyno – rytuose, Patagonijos – pietuose ir Čiako – šiaurėje. Visas paviršius – plokščia lyguma (pampa – kečujų k. reiškia „lyguma“), tik netoli Bahija Blankos iškyla Ventanijos kalnų masyvas. Klimatas subtropinis; švelnus. Metinis kritulių kiekis 600–1200 mm. Žiemos vėsios, sniegas iškrenta retai, tačiau nereti speigai, pavasarį dažnos audros, vasaros karštos, daug kritulių. Vakaruose išskiriamos sausosios pampos, rytuose – drėgnosios. Būdingiausi dirvožemiai – juodžemiai. Vyrauja gausi žolinė augalija su pavieniais medžiais, būdinga prerijoms ir stepėms. Tipiški pampų augalai – pampų žolė (Cortaderia selloana) ir adatinės žolės (Stipa).
Ekonomika
redaguotiPampos – Argentinos ir Urugvajaus žemės ūkio „aruodas“. Auginami kviečiai, sojos, linai, soros, saulėgrąžos. Ypač vystoma ganyklinė gyvulininkystė (galvijų auginimas), todėl Argentina pirmauja pasaulyje pagal galvijų sk. viename km².