Pagalvė

Pagalvė – patalynės dalis arba aksesuaras, kuris dažniausiai naudojamas pailsinti galvą ir kaklą miegant ar ilsintis. Vakaruose naudojama minkšta pagalvė, beveik visada keturkampio formos,^[1] nors pagalvių būta įvairių formų, priklausomai nuo regiono ir laikotarpio, pavyzdžiui, Senovės Egipte pagalvės buvo medinės, Senovės Kinijoje – porcelianinės ir kietos. Pagalvių naudojimas būdingas ne tik žmonėms, bet ir kai kurioms kitoms gyvūnų rūšims.

Pagalvės taip pat gali būti dekoratyvinės ir naudojamos interjerui pagražinti, ant jų gali būti sėdima.^[2] Pagalvė paprastai pripildyta paukščių pūkų, plunksnų ar kitų minkštų medžiagų ir saugant nuo nešvarumų apvilkta pagalvės užvalkalu.

Lietuvių kalboje žodis susietas su pagrindine paskirtimi – būti padėtai po galva ilsintis.

Nors tiksli kilmė nežinoma, pagalvių prototipus gyvūnai naudojo dar priešistorėje. Dar driežai miegodami neretai galvą ir kaklą padeda vienas ant kito ar ant savęs pačių.^[2] Taip pat lizdus turintiems gyvūnams pagalves gali atstoti objektai iš medžio ar akmens.^[2] Daug prijaukintų gyvūnų įgudo naudotis žmonių pasiūtomis pagalvėmis ar kitų gyvūnų (tiek tos pačios, tiek kitos rūšies atstovais) kūnais kaip atrama ilsintis.^[2]

Manoma, kad prieš 5–23 milijonus metų medžiuose gyvenančios didžiosios beždžionės ėmė statyti įtvirtinimus miegojimui, įskaitant medines pagalves, miego kokybei pagerinti.^[3] Remiantis tyrimais su šimpanzėmis, miegančiomis iki aštuonių ar devynių valandų per parą, tvirtos pagalvės leido didžiosioms beždžionėms sumažinti tikimybę būti užpultoms naktinių plėšrūnų ar miegant iškristi iš medžių.^[3] Tikėtina, kad pagerinta miego kokybė prisidėjo prie to, kad susiformuotų didesnės masės smegenys.^[3] Taip pat gilesnis miegas galėjo lemti ilgesnius REM miego laikotarpius, o tai savo ruožtu padidino protavimo pajėgumus.^[3]